Ežeras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: uz:Lago
Pukuota bite (aptarimas | indėlis)
Eilutė 43: Eilutė 43:
==== Karstiniai ežerai ====
==== Karstiniai ežerai ====


Šio tipo ežerai susidaro aktyvaus [[karstas|karsto]] rajonuose. Tai paprastai maži ežerai, kuriems būdinga apvali forma.
Šio tipo ežerai susidaro aktyvaus [[Karstas (reiškinys)|karsto]] rajonuose. Tai paprastai maži ežerai, kuriems būdinga apvali forma.


==== Vulkaniniai ežerai ====
==== Vulkaniniai ežerai ====

13:55, 26 gruodžio 2012 versija

Mapourikos ežeras Naujoje Zelandijoje

Ežeras – natūralus vandens telkinys sausumos paviršiaus įdubime. Pagal vandens sudėtį ežerai būna gėli ir sūrūs. Dauguma Žemės ežerų yra gėli. Daugiausia ežerų susitelkę pleistoceno apledėjimų srityse (~73% bendro ploto sudaro ežerai, telkšantys į šiaurę nuo 40° š. pl. Ežeringiausias žemynas - Šiaurės Amerika (ežeringumas -2,2%).[1].

Ežerų klasifikacijos

Klasifikacija pagal duburio kilmę

Pagal dubens kilmę ežerai skirstomi į:

  • Ledyninius
  • Tektoninius
  • Upinius
  • Jūrinius
  • Karstinius
  • Vulkaninius
  • Meteoritinių kraterių
  • Dirbtinius (tvenkinius)

Ledyniniai ežerai

Dauguma Žemės ežerų – jauni ežerai, susidarę po paskutinio apledėjimo. Jie neabejotinai yra ledyninės kilmės. Pagal detalesnę ledyninių ežerų klasifikaciją šie ežerai skirstomi į:

  • ledo luistų guolio
  • rininius
  • evorsinius
  • galinių morenų
  • kalvoto moreninio reljefo
  • limnoglacialinius

Dažnai neįmanoma atskirti, kokiam potipui priklauso ežeras, nes jo duburys suformuotas kelių procesų.

Tektoniniai ežerai

Tektoniniai ežerai susidarę anksčiau už ledyninius. Tai paprastai gilūs, dažnai sūrūs ežerai. Jiems būdinga linijinė orientacija. Tai susiję su linijine tektoninių lūžių prigimtimi. Geras tokio ežero pavyzdys galėtų būti Baikalas. Kai kurių mokslininkų nuomone, ežerai, esantys riftinėje zonoje, laikui bėgant virsta okeanais.

Upiniai ežerai

Tai palyginti nedideli ežerai, susidarantys upių slėniuose. Vykstant šoninei upės erozijai, upė formuoja įvairias meandras, kurios laikui bėgant atsiskiria ir tampa senvagėmis, o dar vėliau ir ežerais. Šiems ežerams būdinga pasagos forma.

Jūriniai ežerai

Jūriniai ežerai paprastai gana dideli. Jų vanduo sūrus. Susidaro dažniausiai dėl tektoninių žemės judesių, atskiriant dalį jūros sausuma. Didžiausi tokio tipo ežerai – Kaspijos jūra, Aralo jūra- kažkada egzistavusio Tetijos vandenyno liekanos. Palaipsniui, esant sausam klimatui tokie ežerai gali visiškai išnykti. Jų vietoje pasilieka tik dideli akmens druskos klodai.

Karstiniai ežerai

Šio tipo ežerai susidaro aktyvaus karsto rajonuose. Tai paprastai maži ežerai, kuriems būdinga apvali forma.

Vulkaniniai ežerai

Vulkaniniai ežerai susidaro užgesusių ar laikinai neveikiančių vulkanų krateriuose. Tai palyginti nedideli ežerai. Kai kurių tokio tipo ežerų vanduo ypatingai rūgštus, neretai greičiau primena sieros rūgšties tirpalą nei vandenį. Dažnai ežero vandenis šildo geoterminė energija, todėl vandens temperatūra gali būti labai aukšta.

Meteoritinių kraterių ežerai

Labai panašūs į vulkaninius ežerus yra meteoritinių kraterių (astroblemų) ežerai. Jų dubuo susidaro nukritus meteoritui.

Dirbtiniai ežerai

Dirbtiniai ežerai susidaro patvenkus upę ar iškasus dirbtinį duburį. Jie skirti elektros energijos gavybai, vandens tiekimui, taip pat žuvininkystei, įvairioms pramogoms ir kitiems tikslams.

Klasifikacija pagal vandens sudėtį

Pagal mineralinę vandens sudėtį ežerai skirstomi į:

  • Gėlus
  • Sūrius

Klasifikacija pagal vandens balansą

Pagal ežerų vandens balansą:

  • Nenuotakiniai
  • Pratakiniai
  • Vandenskyriniai

Didžiausi pasaulio ežerai

Taip pat skaitykite

Nuorodos

Šaltiniai

  1. Gintaras Valiuškevičius. Ežeras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 727 psl.