Markas Emilijus Lepidas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
YFdyh-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.3) (robotas Pridedama: vi:Marcus Aemilius Lepidus
S r2.7.3) (robotas Keičiama: zh:马尔库斯·埃米利乌斯·雷必达
Eilutė 75: Eilutė 75:
[[uk:Марк Емілій Лепід (тріумвір)]]
[[uk:Марк Емілій Лепід (тріумвір)]]
[[vi:Marcus Aemilius Lepidus]]
[[vi:Marcus Aemilius Lepidus]]
[[zh:雷必达]]
[[zh:马尔库斯·埃米利乌斯·雷必达]]

18:47, 23 gruodžio 2012 versija

Markas Emilijus Lepidas
lot. Marcus Aemilius Lepidus
Gimė apie 88 m. pr. m. e.
Mirė 13 m. pr. m. e.
Sirseo prie Romos
Veikla senovės Romos politikas
Vikiteka Markas Emilijus Lepidas

Markas Emilijus Lepidas (lot. Marcus Aemilius Lepidus, apie 88 m. pr. m. e.13 m. pr. m. e. Sirseo prie Romos) – senovės Romos politikas, konsulas, antrojo triumvirato narys, didysis pontifikas.

Biografija

Iškilo Cezario laikais, vienas iš patikimiausių Cezario žmonių ir pasekėjų. Kol Cezaris 49 m. pr. m. e. kovojo prieš Pompėjų Ispanijoje, Lepidas, tuo metu – pretorius, buvo paliktas Romoje kaip jo patikėtinis, pasiekė, kad Cezaris būtų paskirtas diktatoriumi. 46 m. pr. m. e. pretorius tapo konsulu. 44 m. pr. m. e. Cezarį paskelbus diktatoriumi iki gyvos galvos, Lepidas tapo jo dešiniaja ranka – raitelių viršininku.

Po Cezario nužudymo 44 m. kovo 15 d. Lepidas įtikino senatą savo ištikimybe, tačiau iškart susivienijo su Antonijumi. Vėliau kartu su Oktavianu jie sudarė antrąjį triumviratą. 43 m. pr. m. e. šis triumviratas buvo legalizuotas įstatymu Lex Titia, leidusiu triumvirams valdyti Romą penkerius metus – tad skirtingai nuo pirmojo Pompėjaus, Cezario ir Kraso triumvirato, šis buvo oficialus ir juridiškai teisėtas. Tais pačiais metais Lepidas perėmė anksčiau Cezario turėtą didžiojo pontifiko Pontifex Maximus titulą iki gyvos galvos. 42 m. vėl tapo konsulu. 38 m. pr. m. e. Tarentumo sutartimi triumvirato valdžia pratęsta dar penkerių metų laikotarpiui.

Įveikus Cezario žudikus Brutą ir Kasijų, triumvirai pasidalijo Romos imperijos žemes. Lepidui atiteko vakarinės provincijos, iš kurių pagrindinės – Ispanija ir vakarų Afrika. Kurį laiką jis sugebėjo išlikti nuošaliai nuo Antonijaus ir Oktaviano vaidų, tačiau 36 m. pr. m. e. kovojant prieš Pompėjaus sūnų, Lepidas pabandė perimti valdžią Oktaviano legionams. Tai tapo priežastimi Oktavianui apkaltinti Lepidą bandžius uzurpuoti valdžią Sicilijoje bei organizuoti maištą. Lepidui buvo atimti visi rangai ir titulai, išskyrus Pontifex Maximus, o jis pats ištremtas.[reikalingas šaltinis]

Markas Emilijus Lepidas mirė sava mirtimi 13 m. pr. m. e.

Šaltiniai