Rozvių karalystė

Rozwi Rozvių karalystė
buvusi karalystė
← 1660 – 1857   →
Sostinė	Danangombė
Valdymo forma	monarchija
Mambo
(pirmasis)	Changamire Dombo
1838–1857 (paskutinis)	Tohwechipi Changamire
Era	Naujieji laikai
- Įkūrimas	1660 m., 1660
- Nukariauja ndebeliai	1857 m.

Rozvių karalystė (angl. Rozwi state) – ikikolonijinės Afrikos valstybė gyvavusi XVII–XIX a. Didžiausio klestėjimo laikais jai pakluso beveik visa dabartinės Zimbabvės teritorija. Valstybės dinastija buvo vadinama Čangamirių dinastija (Changamire).

Valstybės kūrėjai buvo tiesioginiai dabartinių kalangų protėviai. Rozviais buvo vadinami sukarinti karalystės būriai, kurie davė pradžią valstybės pavadinimui.

Istorija

Įkūrimas ir ekspansija

Čangamirių dinastijos pradžia nėra iki galo išaiškinta. Atskiros legendos teigia, kad pirmasis Čangamirė buvo Monomotapos valdovo Matopės sūnus, kuris XV a. pabaigoje įkūrė savo dinastiją pietinėje periferijoje. Tačiau po to nėra jokių žinių apie vėlesnius jo įpėdinius. Tikrasis karalystės sukūrimas tapatinamas su XVII a. viduriu ir asmenybe, kuri vadinama Čangamire Dombo. Jo kilmė nėra aiški ir kelia daug klausimų istorikams. Keliuose portugalų šaltiniuose minima, kad Dombo buvo Monomotapos vasalas, kuris tapo nepriklausomas ir vėliau vykdė užkariavimus Butua žemėse.

Jis garsėjo kaip žymus karvedys, o be to turėjo ypatingų magiškų galių. Pasinaudodamas Butua karalystės vidine krize (po paskutiniojo žinomo valdovo Čibundulės mirties ten viešpatavo politinė suirutė), jis paėmė valdžią jos teritorijose ir įsitvirtino sostinėje Danamombėje. Netrukus jis nukariavo didelę dalį Monomotapos teritorijų šiaurėje ir išvijo portugalus iš Zimbabvės plynaukštės, t.y. iš jų prekybinių faktorijų Mazovės regione. 1663 m. Monomotapos valdovai ėmė skelbtis nebe portugalų, o rozvių vasalais. Netrukus buvo nukariautas Manjikalandas, ir rozviai paėmė valdžią beveik visoje dabartinės Zimbabvės teritorijoje. Plečiantis Čangamirės Dombo hegemonijai regione, Portugalai tikėjosi blogiausio ir užsibarikadavo Senos mieste. Tačiau galutinis Zimbabvės karalysčių suvienijimas neįvyko: jį nutraukė Dombo mirtis 1696 m.

Dombo įpėdiniai

Nors po to portugalai bandė susigrąžinti prarastas pozicijas ir atkariauti buvusias Monomotapos teritorijas, jiems tai nepavyko. Aršūs rozvių kariai sugebėjo išlaikyti savo suverenitetą Zimbabvės plynaukštėje iki pat XIX a. Portugalams trūko resursų atkariauti prarastas pozicijas, ir krašto kolonizacija perėjo į privačių nuotykių ieškotojų, vadinamųjų prazeirų, rankas.

Čangamirių dinastija galutinai monopolizavo aukso prekybą ir padarė šią prekę sunkiai pasiekiamą portugalams. Savo pagrindiniu prekybiniu miestu su portugalais rozviai padarė Zumbo, miestą ant Zambezės kranto.

Po Čangamirės Dombo mirties jo įpėdiniai visi titulavosi čangamiriais. Vidaus karai dėl įpėdinystės lydėjo Rozvių karalystę per visą XVIII a. Tai skatino atskiras gentis keltis į karalystės periferijas ir ten kurti nepriklausomas valstybėles. Tarp tokių buvo Čangamirės Dombo sūnaus Sawanga įkurta karalystė nambjų žemėse (vakaruose) su sostine Bumbusyje, ar kito sūnaus įkurta Thovhela karalystė vendų žemėse (Limpopo slėnyje) su sostine Dzata. Per vasalines karalystes Čangamirių imperija driekėsi nuo dabartinės rytų Botsvanos iki rytų Mozambiko, ir nuo Zambezės šiaurėje iki Limpopo pietuose.

Žlugimas

XVIII a. pabaigoje (1795–1800 m.) apsilpusią Rozvių karalystę nusiaubė sausra, kuri įnešė dar daugiau chaoso ir taip įsibėgėjusiuose dezintegracijos procesuose. Smuko prekyba su portugalais, kuriuos tuo metu labiau nei aukso prekyba domino vergų prekyba. Portugalų prazeirai vykdė vergų medžioklės reidus į rytines Rozvių karalystės teritorijas, tuštėjo kadaise gyvybingi prekybiniai miestai Zambezės slėnyje – Tetė, Zumbo ir kt.

Nors rozviai išlaikė valdžią pietrytinėje Zimbabvėje iš sostinės Danamombės, buvusiose imperijos teritorijose susiformavo vietinės smulkios valstybės. Nepriklausomi tapo manjikai rytuose, pietryčiuose susiformavo Dumos konfederacija. Kitos feodalinės valstybėlės buvo Buhera, Govera, Maungvė, Mbirė, Mharis, Nhovė Šavaša ir kt. Dauguma jų atsisakė mokėti duoklę rozviams arba mokėjo tik nominaliai. Tai lėmė, kad rozviai nebesivadino tradiciniu titulu mambo, o pakeitė jį į mažiau ambicingą – išė.

Be to, į buvusias karalystės teritorijas prasidėjo išorinių tautų migracijos. Iš šiaurės rytų, t.y. iš už Zambezės upės, teritorijas puldinėjo Maravis, iš pietryčių migravo tsongai, iš pietų į šiaurines Limpopo pakrantes kėlėsi vendai, iš pietvakarių – soto-tsvana.

Rozvių valstybę sužlugdė kultūriškai primityvesnių ngunių genčių antpuoliai iš už Limpopo upės, vadinami mfekane. Pirmasis užkariautojas, nusiaubęs Rozvių karalystės likučius buvo karvedys Zvangendaba, kuris atsivedė ngonių armiją. Apie 1831 m. jis nusiaubė Danamombę ir nužudė rozvių karalių Changamire Chirisamhuru II, tačiau netrukus išsikėlė į šiaurę, kur už Zambezės upės sunaikino Maravio imperiją. Į sostą sėdo paskutinis rozvių valdovas Changamire Tohwechipi. Jis susidūrė su kita ngunių grupe – Mzilikazio vadovaujamais ndebeliais. Ndebeliai galutinai nukariavo Rozvių valstybę ir vietoj jos įkūrė savo karalystę – Matabelelandą.

Kultūra

Rozviai didele dalimi reformavo gana primityvią Butua kariuomenę, tačiau niekada neturėjo nei reguliarios armijos, nei tokios sukarintos visuomenės, kuria pasižymėjo jų karalystės įpėdinė Ndebelių karalystė. Armija buvo šaukiama tik reikalui esant, tačiau kariai pasižymėjo lojalumu ir drausme. XVIII a. jau buvo naudojami šaunamieji ginklai ir artilerija, įsigyti iš portugalų.

Rozvių karalystė tęsė Butua karalystės architektūros tradicijas, tačiau nebepasiekė tokių aukštumų kaip Khamyje. Žymiausi Rozvių laikotarpio miestai buvo Danamombė, Naletalis, Zindžandža ir Manjanga. Taip pat rozviai globojo savo karalystės amatus. Auksas ne tik buvo parduodamas portugalams, bet iš jo buvo gaminami papuošalai, dekoruojami pastatai. Sostinės valdovo rūmuose rasta daugybė auksinių papuošalų: karoliukų, aukso gijų, lakštų, kuriais puošti baldai ir sienos. Rūmuose susikaupę amatininkai kūrė puikią raudoną bei juodą keramiką, kuria karalystė garsėjo. Taip pat buvo gaminami dirbiniai iš dramblio kaulo, muilo akmens, vario bei geležies. Audimo pramonė buvo sukaupta senojoje Butuvos sostinėje Khamyje.

Rozviams priskiriamos ir religinės reformos. Vietoj senųjų šonų kultų, t.y. tikėjimo mhondoro dvasiomis (atskirose karalystėse jos tapatintos su tų valstybių įkūrėjų garbinimu), įvestas vienatinio dievo Mvari kultas. Tokiu būdu pereita prie savotiškos monoteizmo formos. Didelę reikšmę turėjo Mvario orakulas, kuris pranašystes išsakydavo ir bendraudavo per patarnautojus, vainamus Burna, Akis ir Ausis. Dvasininkai mabvudzi, riropenga ir nerwande užimdavo svarbias pareigybes valdovo rūmuose.

Valdovai

Žinomi rozvių valdovai yra šie. Valdymo datos apytikrės.

• 1690–1695 Changamire Dombo
• 1700–1710 Changamire Negamo
• 1788–1825 Chamgamire Chirisamaru I
• 1825–1828 Changamire Basvi
• 1828–1831 Changamire Chirisamaru II
• 1831–1838 Chamgamire Tohwechipi

Nuorodos

• Innocent Pikirayi. Zimbabve Culture.
• Gray, Richard. The Cambridge History of Africa, Volume 4. Cambridge University Press.
• Robinson, K.R. 1966. The Archaeology of the Rozwi. The Zambesian Past: Studies in Central African History (sud. Richard Brown, Eric T. Stokes). Manchester University Press.
• Msindo, Enocent. 2012. Ethnicity in Zimbabwe: Transformations in Kalanga and Ndebele Societies 1860–1990. University of Rochester Press. p. 35-36.
• Beach, D. N. 1983. The Rozwi in Search of their Past. History of Africa, vol. 10.