Henrikas I Paukštininkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.3) (robotas Pridedama: ar:هنري فاولر |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 39: | Eilutė 39: | ||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
Saksų karališkosios dinastijos pradininkas, kilęs iš Otonų, arba [[Liudolfingų dinastija|Liudolfingų dinastijos]]. Tėvas Saksonijos hercogas [[Otonas Garsusis]], motina Hadviga iš [[Babenbergai|Babenbergų]] giminės. Pirmoji žmona Saksonijos [[grafas (titulas)|grafo]] Ervino duktė, mirė [[909]] m. Su ja susilaukė sūnaus Tankmaro ([[906]]-[[938]] m.) Antroji žmona [[Vestfalija|Vestfalijos]] grafo Dytricho duktė Matilda Ringelheim. Vaikai: |
Saksų karališkosios dinastijos pradininkas, kilęs iš Otonų, arba [[Liudolfingų dinastija|Liudolfingų dinastijos]]. Tėvas Saksonijos hercogas [[Otonas Garsusis]], motina Hadviga iš [[Babenbergai|Babenbergų]] giminės. Pirmoji žmona Saksonijos [[grafas (titulas)|grafo]] Ervino duktė, mirė [[909]] m. Su ja susilaukė sūnaus Tankmaro ([[906]]-[[938]] m.) Antroji žmona [[Vestfalija|Vestfalijos]] grafo Dytricho duktė Matilda Ringelheim. Vaikai: |
||
* [[Imperatorius Otonas I|Otonas I]] (912-[[973]] m.), [[ŠRI|Šventosios Romos imperijos]] imperatorius. |
* [[Imperatorius Otonas I|Otonas I]] (912-[[973]] m.), [[ŠRI|Šventosios Romos imperijos]] imperatorius. |
||
| Eilutė 47: | Eilutė 48: | ||
== Valdymas == |
== Valdymas == |
||
[[912]] m. mirus tėvui paveldėjo jo valdas. Mirus Vokietijos karaliui ir [[Frankonijos hercogystė|Frankonijos hercogui]] [[Konradas I|Konradui I]] (valdė [[903]]-[[918]] m.) Saksonijos ir Frankonijos didikų išrinktas Vokietijos karaliumi. Tačiau [[Švabijos hercogystė|Švabijos]] ir [[Bavarijos hercogystė]]s jo nepripažino. |
[[912]] m. mirus tėvui paveldėjo jo valdas. Mirus Vokietijos karaliui ir [[Frankonijos hercogystė|Frankonijos hercogui]] [[Konradas I|Konradui I]] (valdė [[903]]-[[918]] m.) Saksonijos ir Frankonijos didikų išrinktas Vokietijos karaliumi. Tačiau [[Švabijos hercogystė|Švabijos]] ir [[Bavarijos hercogystė]]s jo nepripažino. |
||
[[919]] m. privertė jo valdžią pripažinti Švabijos hercogą, [[921]] m. sumušė pretendentą į Vokietijos sostą Bavarijos hercogą Arnulfą. [[925]] m. vėl pajungė [[910]] m. nuo Vokietijos atsiskyrusią [[Lotaringija|Lotaringiją]]. [[924]] m. įsiveržus [[vengrai|vengrams]] sutiko 9 m. mokėti jiems duoklę, per tą laikotarpį statė [[pilis]], įtvirtino miestus, rengė raitelių kariuomenę, sustiprino Vokietijos vienybę. [[933]] prie Riado (istorikų nelokalizuota vietovė) sumušė vengrus; jų grėsmės neliko. [[934]] m. iš [[Danija|Danijos]] atėmė [[Šlėzvigas|Šlėzvigą]].<ref>{{VLE|VII|478||Henrikas I Paukštininkas}}</ref> |
[[919]] m. privertė jo valdžią pripažinti Švabijos hercogą, [[921]] m. sumušė pretendentą į Vokietijos sostą Bavarijos hercogą Arnulfą. [[925]] m. vėl pajungė [[910]] m. nuo Vokietijos atsiskyrusią [[Lotaringija|Lotaringiją]]. [[924]] m. įsiveržus [[vengrai|vengrams]] sutiko 9 m. mokėti jiems duoklę, per tą laikotarpį statė [[pilis]], įtvirtino miestus, rengė raitelių kariuomenę, sustiprino Vokietijos vienybę. [[933]] prie Riado (istorikų nelokalizuota vietovė) sumušė vengrus; jų grėsmės neliko. [[934]] m. iš [[Danija|Danijos]] atėmė [[Šlėzvigas|Šlėzvigą]].<ref>{{VLE|VII|478||Henrikas I Paukštininkas}}</ref> |
||
{{Vokietijos monarchai}} |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
18:17, 20 gruodžio 2012 versija
| Henrikas I Paukštininkas | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||||||
| Henrikas I Paukštininkas | |||||||||||
 | |||||||||||
| Gimė | apie 876 m. | ||||||||||
| Mirė | 936 m. liepos 2 d. Memlebenas, Saksonija | ||||||||||
| Tėvas | Otonas Garsusis | ||||||||||
| Motina | Hadviga | ||||||||||
| Sutuoktinis (-ė) | Matilda Ringelheim | ||||||||||
| Vaikai | Otonas I Gerberga Hadviga Henrikas I Bavaras Brunas | ||||||||||
 | |||||||||||
| Valdė | 919-936 m. | ||||||||||
| Pirmtakas | Konradas I | ||||||||||
| Įpėdinis | Imperatorius Otonas I | ||||||||||
 | |||||||||||
| Valdė | 919-936 m. | ||||||||||
| Pirmtakas | Konradas I | ||||||||||
| Įpėdinis | Imperatorius Otonas I | ||||||||||
| |||||||||||
 Vikiteka |
Henrikas I Paukštininkas | ||||||||||
Henrikas I Paukštininkas (vok. Heinrich der Vogeler, Heinrich der Burgenbauer, Heinrich der Finkler, apie 876 – 936 m. liepos 2 d. Memlebenas, Saksonija) – 919-936 m. Rytų frankų karalystės karalius.
Biografija
Saksų karališkosios dinastijos pradininkas, kilęs iš Otonų, arba Liudolfingų dinastijos. Tėvas Saksonijos hercogas Otonas Garsusis, motina Hadviga iš Babenbergų giminės. Pirmoji žmona Saksonijos grafo Ervino duktė, mirė 909 m. Su ja susilaukė sūnaus Tankmaro (906-938 m.) Antroji žmona Vestfalijos grafo Dytricho duktė Matilda Ringelheim. Vaikai:
- Otonas I (912-973 m.), Šventosios Romos imperijos imperatorius.
- Gerberga, Vakarų frankų karaliaus Liudviko IV žmona.
- Hadviga, Frankonijos hercogo Hugo Didžiojo žmona.
- Henrikas I Bavaras (920-955 m.), Bavarijos hercogas,
- Brunas (925-965 m.) Kelno arkivyskupas.
Valdymas
912 m. mirus tėvui paveldėjo jo valdas. Mirus Vokietijos karaliui ir Frankonijos hercogui Konradui I (valdė 903-918 m.) Saksonijos ir Frankonijos didikų išrinktas Vokietijos karaliumi. Tačiau Švabijos ir Bavarijos hercogystės jo nepripažino.
919 m. privertė jo valdžią pripažinti Švabijos hercogą, 921 m. sumušė pretendentą į Vokietijos sostą Bavarijos hercogą Arnulfą. 925 m. vėl pajungė 910 m. nuo Vokietijos atsiskyrusią Lotaringiją. 924 m. įsiveržus vengrams sutiko 9 m. mokėti jiems duoklę, per tą laikotarpį statė pilis, įtvirtino miestus, rengė raitelių kariuomenę, sustiprino Vokietijos vienybę. 933 prie Riado (istorikų nelokalizuota vietovė) sumušė vengrus; jų grėsmės neliko. 934 m. iš Danijos atėmė Šlėzvigą.[1]
.svg)
Šaltiniai
- ↑ Henrikas I Paukštininkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 478 psl.
Literatūra
- Gerd Althoff/ Hagen Keller: Heinrich I. und Otto der Große: Neubeginn auf karolingischem Erbe. Göttingen 1985, ISBN 3-7881-0122-9.
- Hellmut Diwald: Heinrich der Erste. Die Gründung des Deutschen Reiches. Bergisch Gladbach 1990, ISBN 3-404-61191-8.
- Frank Helzel: Ein König, ein Reichsführer und der Wilde Osten. Heinrich I. (919–936) in der Selbstwahrnehmung der Deutschen. Transcript, Bielefeld 2004, ISBN 3-89942-178-7.
- Georg Waitz: Jahrbücher des Deutschen Reichs unter König Heinrich I., Berlin 1863, auch 1963 im Nachdruck der 3. Auflage von 1885.
- Gerd Althoff: Die Ottonen. Königsherrschaft ohne Staat. 2. erw. Auflage, Kohlhammer Taschenbücher, Stuttgart 2005, ISBN 3-17-018597-7.
- Helmut Beumann: Die Ottonen. 5. Aufl., Verlag W. Kohlhammer, Stuttgart u. a. 2000, ISBN 3-17-016473-2.
- Gustav Faber: Der Traum vom Reich im Süden – Die Ottonen und Salier. C. Bertelsmann Verlag, München 1983, ISBN 3-570-03447-X.
- Hagen Keller: Die Ottonen. C. H. Beck. München 2001, ISBN 3-406-44746-5.
- Ludger Körntgen: Ottonen und Salier. Wissenschaftliche Buchgesellschaft, Darmstadt 2002, ISBN 3-534-15186-0.