Kiaušialąstė

Kiaušialąstė

Kiaušialąstė (dar vadinama kiaušinėliu, lot. ovum, ootidium) – tai moteriškoji lytinė ląstelė, esanti kiaušidėse, iš kurios apvaisinimo atveju gali išsivystyti naujas organizmas. Kiaušialąstės vystymosi procesas (ovogenezė) susijęs pirminių folikulų (nesubrendusių kiaušialąsčių, padengtų epiteliu ir jungiamuoju audiniu) augimu ir brendimu kiaušidžių žieviniame sluoksnyje. Pirmojoje mėnesinių ciklo fazėje pradeda augti keletas tokių folikulų, tačiau paprastai subręsta tik vienas, vadinamas Grafo pūslele.

Kiaušialąstei susijungus su spermatozoidu (įvykus apvaisinimui) susiformuoja gemalas. Tačiau jeigu apvaisinimas neįvyko, kiaušialąstė žūva per 5–6 dienas po ovuliacijos. Gemalas, turintis chromosominių aberacijų, neretai žūva įvairiose nėštumo stadijose.

Gimusi mergaitė turi apie 1 mln. kiaušinėlių, tačiau sulaukus lytinės brandos jų lieka apie 300 000. Iš jų tik apie 300–500 ovuliuoja moters reprodukcinio laikotarpio metu (iki menopauzės), o visi kiti degeneruoja (vadinama atrezija), nepriklausomai nuo nėštumų skaičiaus, moters ciklo, kontracepcijos ar nevaisingumo gydymo.

Sandara

Kiaušialąstė yra rutulio arba truputį pailgos formos, nejudri. Subrendusi kiaušialąstė, lygiai kaip ir spermatozoidas, turi haplodinį (pusinį) chromosomų rinkinį. Žmogaus subrendusios kiaušialąstės skermuo – 150–200 µm. Jos citoplazmoje visuomet yra įvairius kiekis sutirštėjusių lipidų lašelių bei organoidų. Branduolyje išsiskiria homogeniškas apskritas branduolėlis, šalia kurio neretai būna tokios pat struktūros pridėtinių branduolėlių. Be to, branduolyje yra sukauptas pagrindinis ląstelės DNR kiekis. Kiaušialąstėje yra visi tipiški ląstelės organoidai, tačiau jų sandara kitokia negu kitų ląstelių, kadangi jos yra prisitaikiusios realizuoti organizmo paveldimą informaciją. Kiaušialąstės daug didesnės už somatines ląsteles. Kiekvienos gyvūnų rūšies kiaušialąstės citoplazmos struktūra yra specifinė, o tai nulemia rūšinius (dažnai ir invidualius) vystymosi ypatumus. Kiaušialąstėse yra gemalui vystytis būtinų maisto medžiagų (trynio). Kai kurių gyvūnų rūšių kiaušialąstėse trynio yra tiek daug, kad kiaušialąstes galima matyti plika akimi (žuvų ir varliagyvių ikreliai, roplių ir paukščių kiaušiniai).

Kiaušialąsčių įvairovė

Stambiausia dabartinių gyvūnų kiaušialąstė yra silkinio ryklio (skersmuo 29 cm); stručio – 10,5 cm, vištos – 3,5 cm. Aukštesniųjų žinduolių kiaušialąstės yra nedidelės, kadangi besivystantis gemalas gauna maisto iš aplinkos. Pelės kiaušialąstės skersmuo – 60 µm, karvės – 100 µm, žmogaus – 150–200 µm skersmens.

Ovogenezė

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Ovogenezė vyksta kiaušidėse. Ji prasideda dar iki gimimo, o baigiasi po daugelio metų ir tik tuo atvėju, jei ovocitas yra apvaisinamas. Moteriškos lyties vaisiaus kiašidėse visi užuomazginiai kiaušinėliai, arba ovogonijos, ovogonii, iki gimimo diferencijuojasi į pirminius ovocitus, ovocyti primarii, kurie pradeda savo pirmąjį mejozės pasidalijimą. Šis pasidalijimas ypatingas, nes jis sustabdomas profazėje. Manoma, kad tai lemia mejozė slopinantis faktorius, kurį gamina piminį ovocitą supantys folikuliniai epiteliocitai. Pirminiai ovocitai lieka “snausti” šioje stabtelėjusioje proazėje net 13-50 ir daugiau metų (nors didžioji dalis jų nesulaukę lytinės brandos sunyksta). Užsitęsusi motinos ovocitų mejozė gali lemti chromosominius pokyčius, pavyzdžiui, vyresnėms moterims dažniau gimsta vaikai, sergantys Dauno sindromu. Lytiškai brandžios moters kiaušidėse kiekvieną mėnesį pradeda bręsti keliolika folikulų, kuriuose yra po vieną pirminį ovocitą. Bręstančiame folikule pirminis ovocitas didėja, jame gausėja organelių, atsiranda trynio intarpų, žievės granulių, storėja jį supanti skaidrioji sritis. Dauguma pradėjusių bręsti folikulų sunyksta. Kas mėnesį subręsta dažniausiai tik vienintelis dominuojantis folikulas, kuris plyšta ir jame esanti moteriškoji lytinė ląstelė išrieda iš kiaušidės - įvyksta ovuliacija. Prieš pat ovuliaciją baigiasi pirminio ovocito mejozės pirminis pasidalijimas. Susidaro antrinis ovocitas, ocitus secundarius, kuris yra beveik tokio pat dydžio kaip pirminis, ir nedidelis pirmasis redukcinis (poliarinis) kūnelis, corpus polare primum, kuris išstumiamas į aplinkinį trynio tarpą, spatiom pervitellinum, susidariusi atšlijus ovocitui nuo skaidriosios srities. Pirminis redukcinis kūnelis degeneruoja arba pasidalija į du vienodus fragmentus, Po ovuliacijos antrinis ovocitas iš karto pradeda antrąjį mejozės pasidaliimą, kuris sustabdomas metafazėje ir baigiasi tik tada jei per 12-24 valandas po ovuliacijos ovocitas esti apvaisinamas. Tada atsiskiria antrasis redukcinis (poliarinis) kūnelis, curpus polaris sucendum, ir ovocitas tampa subręndės, ovum maturum, turintis haploidinį chromosomų rinkinį. Neapvaisintas ovocitas žūva nebaigęs mejozės. Subrendusios moters ovogenezę reguliuoja hipofizė ir kiaušidžių hormonai.