Getingenas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 51°32′0″ š. pl. 09°56′0″ r. ilg. / 51.53333°š. pl. 9.93333°r. ilg. / 51.53333; 9.93333 (Getingenas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ms:Göttingen
MastiBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.3) (robotas Šalinama: diq:Göttingen Keičiama: ar:غوتينغن
Eilutė 35: Eilutė 35:


[[af:Göttingen]]
[[af:Göttingen]]
[[ar:جوتنجن]]
[[ar:غوتينغن]]
[[az:Göttingen]]
[[az:Göttingen]]
[[be:Горад Гётынген]]
[[be:Горад Гётынген]]
Eilutė 46: Eilutė 46:
[[da:Göttingen]]
[[da:Göttingen]]
[[de:Göttingen]]
[[de:Göttingen]]
[[diq:Göttingen]]
[[en:Göttingen]]
[[en:Göttingen]]
[[eo:Göttingen]]
[[eo:Göttingen]]

10:20, 16 gruodžio 2012 versija

Getingenas
vok. Göttingen
Senoji miesto rotušė
Getingenas
Getingenas
51°32′0″ š. pl. 09°56′0″ r. ilg. / 51.53333°š. pl. 9.93333°r. ilg. / 51.53333; 9.93333 (Getingenas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė Žemutinė Saksonija Žemutinė Saksonija
Gyventojų (2008) 121,455
Plotas 117,27 km²
Tankumas (2008) 1 žm./km²
Vikiteka Getingenas
Kirčiavimas Gètingenas

Getingenas – universitetinis miestas Žemutinėje Saksonijoje (vidurio Vokietija), prie Leinės upės, apie 100 km į pietus nuo Hanoverio. Yra Getingeno universitetas (įk. 1737 m.) su viena didžiausių bibliotekų šalyje (Žemutinės Saksonijos ir universiteto biblioteka), keturi Makso Planko institutai: biofizikinei chemijai, eksperimentinei medicinai, dinaminėms sistemos ir saviorganizacijai, religijos ir etninės įvairovės studijoms, ir Vokietijos primatų centras.

Getingene išvystyta aukštųjų technologijų (optikos, tiksliųjų instrumentų, mikroelektronikos) pramonė, taip pat ir chemijos, leidybos pramonė. Išlikę nemažai nuo viduramžių išlikusių namų, XIV a. rotušė, 7 gotikinės bažnyčios, yra keli muziejai, teatrai, botanikos sodas.

Istorija

Gyvenvietė minima 953 m. kaip Gutingi, 1211 m. gavo miesto teises, XIV a. buvo svarbus Hanzos lygos miestas. 1531 m. priėmė reformaciją, XVI–XVII a. kentėjo nuo religinių karų. Miesto klestėjimas sugrįžo po to, kai 1737 m. Jurgis II čia įkūrė universitetą, kuris tapo vienu žymiausių Europoje. 1837 m. jo prestižui pakenkė 7 profesorių pašalinimas iš universiteto. XIX a. pabaigoje matematikos ir fizikos fakultetai vėl ėmė sugrąžinti stiprios aukštosios mokyklos prestižą.

II pasaulinio karo metu miestas beveik nenukentėjo.