Rozvių karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 39: Eilutė 39:


== Istorija ==
== Istorija ==
===Įkūrimas ir ekspansija===
Čangamirių dinastijos pradžia nėra iki galo išaiškinta. Atskiros legendos teigia, kad pirmasis Čangamirė buvo [[Monomotapa|Monomotapos]] valdovo [[Matopė]]s sūnus, kuris XV a. pabaigoje įkūrė savo dinastiją pietinėje periferijoje. Tačiau po to nėra jokių žinių apie vėlesnius jo įpėdinius. Tikrasis karalystės sukūrimas tapatinamas su XVII a. viduriu ir asmenybe, kuri vadinama [[Čangamire Dombo]].
Čangamirių dinastijos pradžia nėra iki galo išaiškinta. Atskiros legendos teigia, kad pirmasis Čangamirė buvo [[Monomotapa|Monomotapos]] valdovo [[Matopė]]s sūnus, kuris XV a. pabaigoje įkūrė savo dinastiją pietinėje periferijoje. Tačiau po to nėra jokių žinių apie vėlesnius jo įpėdinius. Tikrasis karalystės sukūrimas tapatinamas su XVII a. viduriu ir asmenybe, kuri vadinama [[Čangamire Dombo]]. Jo kilmė nėra aiški ir kelia daug klausimų istorikams. Keliuose portugalų šaltiniuose minima, kad Dombo buvo Monomotapos vasalas, kuris tapo nepriklausomas ir vėliau vykdė užkariavimus Butua žemėse.


Jis garsėjo kaip žymus karvedys, o be to turėjo ypatingų magiškų galių. Pasinaudodamas [[Butua karalystė]]s vidine krize, jis paėmė valdžią jos teritorijose ir įsitvirtino sostinėje [[Danangombė]]je. Tai buvo Rozvių karalystės įkūrimas. Netrukus jis nukariavo didelę dalį Monomotapos teritorijų šiaurėje ir išvijo portugalus iš Zimbabvės plynaukštės. Didžiausios ekspansijos laikotarpiu Rozvių karalystė valdė bveik visą dabartinės Zimbabvės teritoriją.
Jis garsėjo kaip žymus karvedys, o be to turėjo ypatingų magiškų galių. Pasinaudodamas [[Butua karalystė]]s vidine krize (po paskutiniojo žinomo valdovo [[Čibundulė]]s mirties ten viešpatavo politinė suirutė), jis paėmė valdžią jos teritorijose ir įsitvirtino sostinėje [[Danamombė]]je. Netrukus jis nukariavo didelę dalį Monomotapos teritorijų šiaurėje ir išvijo portugalus iš Zimbabvės plynaukštės, t.y. prekybinių faktorijų [[Mazovė]]s regione. 1663 m. Monomotapos valdovai ėmė skelbtis nebe portugalų, o rozvių vasalais. Netrukus buvo nukariautas [[Manjikalandas]], ir rozviai paėmė valdžią beveik visoje dabartinės Zimbabvės teritorijoje. Plečiantis Čangamirės Dombo hegemonijai regione, Portugalai tikėjosi blogiausio ir užsibarikadavo [[Sena (miestas)|Senos mieste]]. Tačiau galutinis Zimbabvės karalysčių suvienijimas neįvyko: jį nutraukė Dombo mirtis 1696 m.
===Dombo įpėdiniai===
Nors po to portugalai bandė susigrąžinti prarastas pozicijas ir atkariauti buvusias Monomotapos teritorijas, jiems tai nepavyko. Aršūs rozvių kariai sugebėjo išlaikyti savo suverenitetą Zimbabvės plynaukštėje iki pat XIX a. Portugalams trūko resursų atkariauti prarastas pozicijas, ir krašto kolonizacija perėjo į privačių nuotykių ieškotojų, vadinamųjų [[prazeirai|prazeirų]], rankas.


Čangamirių dinastija galutinai monopolizavo aukso prekybą ir padarė šią prekę sunkiai pasiekiamą portugalams. Savo pagrindiniu prekybiniu miestu su portugalais rozviai padarė [[Zumbo]], miestą ant Zambezės kranto.
1693 m. portugalai bandė susigrąžinti prarastas pozicijas ir atkariauti buvusias Monomotapos teritorijas. Tačiau jiems tai nepavyko. Aršūs rozvių kariai sugebėjo išlaikyti savo suverenitetą Zimbabvės plynaukštėje iki pat XIX a.

Po Čangamirės Dombo mirties jo įpėdiniai pradėjo pilietinį karą. Vidaus karai lydėjo Rozvių karalystę per visą XVIII a. Tai skatino atskiras gentis keltis į karalystės periferijas ir ten kurti nepriklausomas valstybėles. Tarp tokių buvo Čangamirės Dombo sūnaus įkurta karalystė [[nambjai|nambjų]] žemėse (vakaruose) su sostine [[Hvangė]]je, ar kito sūnaus įkurta [[Thovhela]] karalystė [[vendai|vendų]] žemėse (Limpopo slėnyje) su sostine [[Dzata]].


Po Čangamirės Dombo mirties jo įpėdiniai visi titulavosi čangamiriais. Vidaus karai dėl įpėdinystės lydėjo Rozvių karalystę per visą XVIII a. Tai skatino atskiras gentis keltis į karalystės periferijas ir ten kurti nepriklausomas valstybėles. Tarp tokių buvo Čangamirės Dombo sūnaus Sawanga įkurta karalystė [[nambjai|nambjų]] žemėse (vakaruose) su sostine [[Bumbusis|Bumbusyje]], ar kito sūnaus įkurta [[Thovhela]] karalystė [[vendai|vendų]] žemėse (Limpopo slėnyje) su sostine [[Dzata]]. Per vasalines karalystes Čangamirių imperija driekėsi nuo dabartinės rytų Botsvanos iki rytų Mozambiko, ir nuo [[Zambezė]]s šiaurėje iki [[Limpopo]] pietuose.
===Žlugimas===
Rozvių valstybę sužlugdė kultūriškai primityvesnių [[nguniai|ngunių]] genčių antpuoliai iš už Limpopo upės, vadinami [[mfekane]].
== Kultūra ==
== Kultūra ==
{{Zimbabvės istorija}}
{{Zimbabvės istorija}}
Rozviai didele dalimi reformavo gana primityvią Butua kariuomenę, tačiau niekada neturėjo nei reguliarios armijos, nei tokios sukarintos visuomenės, kuria pasižymėjo jų karalystės įpėdinė [[Ndebelių karalystė]]. Armija buvo šaukiama tik reikalui esant, tačiau kariai pasižymėjo lojalumu ir drausme. XVIII a. jau buvo naudojami šaunamieji ginklai ir artilerija, įsigyti iš portugalų.
Rozvių karalystė tęsė Butua karalystės tradicijas, tačiau nebepasiekė tokių aukštumų kaip Khamyje. Žymiausi Rozvių laikotarpio miestai buvo Danamombė, [[Naletalis]], Zindžandža ir Manjanga. Taip pat rozviai sukūrė puikią polichrominę keramiką, kuria karalystė garsėjo.

Rozvių karalystė tęsė Butua karalystės architektūros tradicijas, tačiau nebepasiekė tokių aukštumų kaip [[Khamis|Khamyje]]. Žymiausi Rozvių laikotarpio miestai buvo Danamombė, [[Naletalis]], Zindžandža ir Manjanga. Taip pat rozviai globojo savo karalystės amatus. Auksas ne tik buvo parduodamas portugalams, bet iš jo buvo gaminami papuošalai, dekoruojami pastatai. Sostinės valdovo rūmuose rasta daugybė auksinių papuošalų: karoliukų, aukso gijų, lakštų, kuriais puošti baldai ir sienos. Rūmuose susikaupę amatininkai kūrė puikią raudoną bei juodą keramiką, kuria karalystė garsėjo. Taip pat buvo gaminami dirbiniai iš dramblio kaulo, muilo akmens, vario bei geležies. Audimo pramonė buvo sukaupta senojoje Butuvos sostinėje Khamyje.


Rozviams priskiriamos ir religinės reformos. Vietoj senųjų šonų kultų, t.y. tikėjimo [[mhondoro]] dvasiomis (atskirose karalystėse jos tapatintos su tų valstybių įkūrėjų garbinimu), įvestas vienatinio dievo [[Mvari]] kultas. Tokiu būdu pereita prie savotiškos [[monoteizmas|monoteizmo]] formos. Didelę reikšmę turėjo Mvario orakulas, kuris pranašystes išsakydavo ir bendraudavo per patarnautojus, vainamus Burna, Akis ir Ausis. Dvasininkai mabvudzi, riropenga ir nerwande užimdavo svarbias pareigybes valdovo rūmuose.
== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
* [http://patachu.com/torwa-changamire-dombo-and-the-rovzi/ Innocent Pikirayi. Zimbabve Culture.]
* [http://patachu.com/torwa-changamire-dombo-and-the-rovzi/ Innocent Pikirayi. Zimbabve Culture.]
* Gray, Richard. The Cambridge History of Africa, Volume 4. Cambridge University Press.
* Robinson, K.R. 1966. The Archaeology of the Rozwi. ''The Zambesian Past: Studies in Central African History'' (sud. Richard Brown, Eric T. Stokes). Manchester University Press.
* Msindo, Enocent. 2012. Ethnicity in Zimbabwe: Transformations in Kalanga and Ndebele Societies 1860-1990. University of Rochester Press. p. 35-36.


[[Kategorija:Zimbabvės istorija]]
[[Kategorija:Zimbabvės istorija]]

16:15, 15 gruodžio 2012 versija

Rozwi
Rozvių karalystė
buvusi karalystė

1660 – 1857  

Sostinė Danangombė
Valdymo forma monarchija
Mambo
 (pirmasis) Changamire Dombo
 1838 - 1857 (paskutinis) Tohwechipi Changamire
Era Naujieji laikai
 - Įkūrimas 1660 m., 1660
 - Nukariauja ndebeliai 1857 m.

Rozvių karalystė (angl. Rozwi state) – ikikolonijinės Afrikos valstybė gyvavusi XVII-XIX a. Didžiausio klestėjimo laikais jai pakluso beveik visa dabartinės Zimbabvės teritorija. Valstybės dinastija buvo vadinama Čangamirių dinastija (Changamire).

Valstybės kūrėjai buvo tiesioginiai dabartinių kalangų protėviai. Rozviais buvo vadinami sukarinti karalystės būriai, kurie davė pradžią valstybės pavadinimui.

Istorija

Įkūrimas ir ekspansija

Čangamirių dinastijos pradžia nėra iki galo išaiškinta. Atskiros legendos teigia, kad pirmasis Čangamirė buvo Monomotapos valdovo Matopės sūnus, kuris XV a. pabaigoje įkūrė savo dinastiją pietinėje periferijoje. Tačiau po to nėra jokių žinių apie vėlesnius jo įpėdinius. Tikrasis karalystės sukūrimas tapatinamas su XVII a. viduriu ir asmenybe, kuri vadinama Čangamire Dombo. Jo kilmė nėra aiški ir kelia daug klausimų istorikams. Keliuose portugalų šaltiniuose minima, kad Dombo buvo Monomotapos vasalas, kuris tapo nepriklausomas ir vėliau vykdė užkariavimus Butua žemėse.

Jis garsėjo kaip žymus karvedys, o be to turėjo ypatingų magiškų galių. Pasinaudodamas Butua karalystės vidine krize (po paskutiniojo žinomo valdovo Čibundulės mirties ten viešpatavo politinė suirutė), jis paėmė valdžią jos teritorijose ir įsitvirtino sostinėje Danamombėje. Netrukus jis nukariavo didelę dalį Monomotapos teritorijų šiaurėje ir išvijo portugalus iš Zimbabvės plynaukštės, t.y. iš jų prekybinių faktorijų Mazovės regione. 1663 m. Monomotapos valdovai ėmė skelbtis nebe portugalų, o rozvių vasalais. Netrukus buvo nukariautas Manjikalandas, ir rozviai paėmė valdžią beveik visoje dabartinės Zimbabvės teritorijoje. Plečiantis Čangamirės Dombo hegemonijai regione, Portugalai tikėjosi blogiausio ir užsibarikadavo Senos mieste. Tačiau galutinis Zimbabvės karalysčių suvienijimas neįvyko: jį nutraukė Dombo mirtis 1696 m.

Dombo įpėdiniai

Nors po to portugalai bandė susigrąžinti prarastas pozicijas ir atkariauti buvusias Monomotapos teritorijas, jiems tai nepavyko. Aršūs rozvių kariai sugebėjo išlaikyti savo suverenitetą Zimbabvės plynaukštėje iki pat XIX a. Portugalams trūko resursų atkariauti prarastas pozicijas, ir krašto kolonizacija perėjo į privačių nuotykių ieškotojų, vadinamųjų prazeirų, rankas.

Čangamirių dinastija galutinai monopolizavo aukso prekybą ir padarė šią prekę sunkiai pasiekiamą portugalams. Savo pagrindiniu prekybiniu miestu su portugalais rozviai padarė Zumbo, miestą ant Zambezės kranto.

Po Čangamirės Dombo mirties jo įpėdiniai visi titulavosi čangamiriais. Vidaus karai dėl įpėdinystės lydėjo Rozvių karalystę per visą XVIII a. Tai skatino atskiras gentis keltis į karalystės periferijas ir ten kurti nepriklausomas valstybėles. Tarp tokių buvo Čangamirės Dombo sūnaus Sawanga įkurta karalystė nambjų žemėse (vakaruose) su sostine Bumbusyje, ar kito sūnaus įkurta Thovhela karalystė vendų žemėse (Limpopo slėnyje) su sostine Dzata. Per vasalines karalystes Čangamirių imperija driekėsi nuo dabartinės rytų Botsvanos iki rytų Mozambiko, ir nuo Zambezės šiaurėje iki Limpopo pietuose.

Žlugimas

Rozvių valstybę sužlugdė kultūriškai primityvesnių ngunių genčių antpuoliai iš už Limpopo upės, vadinami mfekane.

Kultūra

Zimbabvės istorija
Bantu migracija (Afrikos geležies amžius)
Mapungubvė
Zimbabvės karalystė
Monomotapa, Butua, Manika, Kisanga, Baruė, Kitevė, Sedanda
Rozvių karalystė
Mfekanė (Matabelė)
Pirmoji Čimurenga
Britų imperija:
Pietų Zambezija > Pietų Rodezija
Antroji Čimurenga
Nepriklausomybė:
Rodezija > Zimbabvė Rodezija > Zimbabvė

Rozviai didele dalimi reformavo gana primityvią Butua kariuomenę, tačiau niekada neturėjo nei reguliarios armijos, nei tokios sukarintos visuomenės, kuria pasižymėjo jų karalystės įpėdinė Ndebelių karalystė. Armija buvo šaukiama tik reikalui esant, tačiau kariai pasižymėjo lojalumu ir drausme. XVIII a. jau buvo naudojami šaunamieji ginklai ir artilerija, įsigyti iš portugalų.

Rozvių karalystė tęsė Butua karalystės architektūros tradicijas, tačiau nebepasiekė tokių aukštumų kaip Khamyje. Žymiausi Rozvių laikotarpio miestai buvo Danamombė, Naletalis, Zindžandža ir Manjanga. Taip pat rozviai globojo savo karalystės amatus. Auksas ne tik buvo parduodamas portugalams, bet iš jo buvo gaminami papuošalai, dekoruojami pastatai. Sostinės valdovo rūmuose rasta daugybė auksinių papuošalų: karoliukų, aukso gijų, lakštų, kuriais puošti baldai ir sienos. Rūmuose susikaupę amatininkai kūrė puikią raudoną bei juodą keramiką, kuria karalystė garsėjo. Taip pat buvo gaminami dirbiniai iš dramblio kaulo, muilo akmens, vario bei geležies. Audimo pramonė buvo sukaupta senojoje Butuvos sostinėje Khamyje.

Rozviams priskiriamos ir religinės reformos. Vietoj senųjų šonų kultų, t.y. tikėjimo mhondoro dvasiomis (atskirose karalystėse jos tapatintos su tų valstybių įkūrėjų garbinimu), įvestas vienatinio dievo Mvari kultas. Tokiu būdu pereita prie savotiškos monoteizmo formos. Didelę reikšmę turėjo Mvario orakulas, kuris pranašystes išsakydavo ir bendraudavo per patarnautojus, vainamus Burna, Akis ir Ausis. Dvasininkai mabvudzi, riropenga ir nerwande užimdavo svarbias pareigybes valdovo rūmuose.

Nuorodos

  • Innocent Pikirayi. Zimbabve Culture.
  • Gray, Richard. The Cambridge History of Africa, Volume 4. Cambridge University Press.
  • Robinson, K.R. 1966. The Archaeology of the Rozwi. The Zambesian Past: Studies in Central African History (sud. Richard Brown, Eric T. Stokes). Manchester University Press.
  • Msindo, Enocent. 2012. Ethnicity in Zimbabwe: Transformations in Kalanga and Ndebele Societies 1860-1990. University of Rochester Press. p. 35-36.