Magnetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Synthebot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Keičiama: hu:Állandó mágnes
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2+) (robotas Pridedama: my:သံလိုက်
Eilutė 60: Eilutė 60:
[[ml:കാന്തം]]
[[ml:കാന്തം]]
[[ms:Magnet]]
[[ms:Magnet]]
[[my:သံလိုက်]]
[[nah:Tepoznotztli]]
[[nah:Tepoznotztli]]
[[new:चुम्बक]]
[[new:चुम्बक]]

07:53, 15 gruodžio 2012 versija

Strypelio pavidalo magneto lauko linijos
Strypelio formos magnetas

Nuolatiniais magnetais arba magnetais vadinami ilgai neišsimagnetinantys kūnai. Tokių savybių turi magnetinės medžiagos – feromagnetikai. Tai, geležis, nikelis, kobaltas. Dėl elektronų sąveikos juose atsiranda skirtingai įmagnetintos sritys (domenai). Magnetiniame lauke jų įsimagnetinimas suvienodėja (kryptis pasidaro maždaug vienoda), ir visas medžiagos gabalas tampa nuolatiniu magnetu. Nuolatiniai magnetai būna įvairių formų: strypiniai, pasagiškieji ir t. t.

Nuolatinis magnetas, kaip ir ritė, kuria teka elektros srovė, turi du polius: šiaurinį ir pietinį. Paprasčiausias nuolatinis magnetas yra jau žinoma magnetinė rodyklė.

Įvairiavardžiai magnetų poliai vienas kitą traukia, o vienavardžiai stumia. Magnetai yra:strypinis, pasaginis, žiedinis ir apvalusis.