Magnetas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.6.4) (robotas Keičiama: hu:Állandó mágnes |
S r2.7.2+) (robotas Pridedama: my:သံလိုက် |
||
Eilutė 60: | Eilutė 60: | ||
[[ml:കാന്തം]] |
[[ml:കാന്തം]] |
||
[[ms:Magnet]] |
[[ms:Magnet]] |
||
[[my:သံလိုက်]] |
|||
[[nah:Tepoznotztli]] |
[[nah:Tepoznotztli]] |
||
[[new:चुम्बक]] |
[[new:चुम्बक]] |
07:53, 15 gruodžio 2012 versija
Nuolatiniais magnetais arba magnetais vadinami ilgai neišsimagnetinantys kūnai. Tokių savybių turi magnetinės medžiagos – feromagnetikai. Tai, geležis, nikelis, kobaltas. Dėl elektronų sąveikos juose atsiranda skirtingai įmagnetintos sritys (domenai). Magnetiniame lauke jų įsimagnetinimas suvienodėja (kryptis pasidaro maždaug vienoda), ir visas medžiagos gabalas tampa nuolatiniu magnetu. Nuolatiniai magnetai būna įvairių formų: strypiniai, pasagiškieji ir t. t.
Nuolatinis magnetas, kaip ir ritė, kuria teka elektros srovė, turi du polius: šiaurinį ir pietinį. Paprasčiausias nuolatinis magnetas yra jau žinoma magnetinė rodyklė.
Įvairiavardžiai magnetų poliai vienas kitą traukia, o vienavardžiai stumia. Magnetai yra:strypinis, pasaginis, žiedinis ir apvalusis.