XVI amžiaus 5-as dešimtmetis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Radiunas (aptarimas | indėlis)
Radiunas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 52: Eilutė 52:
=== 1547 ===
=== 1547 ===
Tai buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
Tai buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
* Prūsijos kunig. [[Albrechtas Brandenburgietis]] liepė išspausdinti jo lėšomis pirmąją knygą lietuvių kalba. Tai buvo žemaičio Martino Mažvydo Katekizmas: „Katechizmusa prasty žadei, makslas skaityma rašta yr giesmes“.
* '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] išleista pirmoji lietuviška [[knyga]] – [[Martynas Mažvydas|Mažvydo]] [[Katekizmas]].
* '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] išleista pirmoji lietuviška [[knyga]] – [[Martynas Mažvydas|Mažvydo]] [[Katekizmas]].
* '''[[Sausio 27]]''' d. Pragoję mirė Čekijos, Vengrijos (nuo 1526 m.) ir Vokietijos (nuo 1531 m.) karalienė Ona Jogailaitė (dar vadinama Vengrijos ir Čekijos Ona), Liudviko II Jogailaičio sesuo, [[Imperatorius Ferdinandas I|Ferdinando Habsburgo]] sutuoktinė (g. 1503 m.). Turėjo 15 vaikų.
* [[Imperatorius Karolis V]] Habsburgas [[Mikalojus Radvila Rudasis|Mikalojui Radvilai Rudajam]] suteikė Šventosios Romos imperijos Biržų ir Dubingių kunigaikščio titulą.
* Ldk žemėse pradėta [[Valakų reforma]], įstatymais įtvirtinta 1557 metais ir vykdyta iki XVI a. aštuntojo dešimtmečio. Reformos metu išmatuota visa dvarų ir kaimų žemė, kai kurie kaimai perkelti.
* Lenkijos karalius [[Žygimantas Senasis]] dvarų valdytojams įsakė atliekamus dvaruose grūdus parduoti vietos turguose arba gabenti į Karaliaučių bei Gdanską.
* [[Barbora Radvilaitė|Barboros Radvilaitės]] brolis Mikalojus Rudasis ir pusbrolis Mikalojus Juodasis pareikalavo, kad Ldk [[Žygimantas Augustas]] vestų Barborą, nes, esą, plintančios kalbos žeminančios jų šeimos garbę. Netrukus, pakvietus kunigą, slapta įvyko jungtuvės. Jose dalyvavo tik patys Radvilos ir jų giminaitis Kęsgaila.
* Didelis gaisras sunaikino beveik visa Minsko miestą.
* Vilniuje įkurtas stiklo fabrikas.

* [[Ivanas III]] įvainikuotas [[caras|caru]].
* [[Ivanas III]] įvainikuotas [[caras|caru]].



16:54, 14 gruodžio 2012 versija

XVI amžiaus penktasis dešimtmetis prasidėjo 1541 metais ir baigėsi 1550 metais

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XV amžiusXVI amžiusXVII amžius

Dešimtmečiai: 10-as 1-as 2-as 3-as 4-as - 5-as - 6-as 7-as 8-as 9-as 10-as

Metai: 1541 1542 1543 1544 1545 1546 1547 1548 1549 1550

Įvykiai

1541

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1542

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1543

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Gegužės 5 d. Žygimantas Augustas, Ldk ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos sūnus, vedė imperatoriaus Ferdinando I dukterį Elžbietą Habsburgaitę. Lietuvos ponai norėjo jau 23 metus turinčiam įpėdiniui pavesti valdyti Lietuvą, tėvas turėjo pasilikti tik priežiūrą.

1544

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Mikalojus Radvila Juodasis Bresto seime reikalavo, kad Ldk nuolat gyventų Lietuvoje, o ne Lenkijoje.
  • Žygimantas Augustas kaip Ldk apsigyveno Vilniuje kartu su motina karaliene Bona. Jam atiteko visa valdžia Lietuvoje, tėvas Žygimantas Senasis pasiliko tik iždo ir užsienio reikalus.
  • Ldk Žygimantas Augustas auklėtas kalvinistų, buvo tolerantiškas ir palankus reformatams, sustabdė protestantų persekiojimą Lietuvoje.
  • Prūsų kunig. Albrechto Brandenburgiečio iniciatyva prie katedros įkurtas Karaliaučiaus universitetas. Studentams iš LDK jis skyrė stipendijų, o šie stodami turėjo prisiekti, kad baigę mokslus skelbs protestantizmą tarp lietuvių.

1545

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Metų pradžioje Abraomas Kulvietis atvyko į Vilnių ir su didžiuliu užsidegimu bei uolumu pradėjo skelbti reformacijos idėjas.
  • Gegužės 13 d. Karaliaučiuje mirė Stanislovas Rapolionis– vienas lietuvių raštijos pradininkų, reformacijos pradininkas Vilniuje, pranciškonų vienuolis, pirmasis Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius (g. 1485 m.). Palaidotas Karaliaučiaus katedroje.
  • Birželio 6 d. Kulvoje ant motinos rankų mirė Abraomas Kulvietis - teisės daktaras (1537), 1538 Vilniuje įsteigė pirmąją aukštesniąją mokyklą (g.~1510 m.). Buvo Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio patarėjas, Karaliaučiaus universiteto graikų ir hebrajų kalbų profesoriumi. Turėjo turtingą biblioteką.
  • Birželio 15 d. Vilniuje mirė Ldk Žygimanto Augusto pirmoji žmona, imperatoriaus Ferdinando I duktė Elžbieta Habsburgaitė (g. 1526.07.09). Palaidota Vilniaus katedroje.
  • Prūsijos kunig. Albrechtas Brandenburgietis liepė išspausdinti jo lėšomis pirmąją knygą prūsų kalbą. Tai buvo žemaičio Martino Mažvydo Katekizmas.
  • Vilniaus Valdovų rūmuose lankėsi Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis, vėliau savo pusbroliui Žygimantui Augustui į Vilnių siuntęs paveikslų, ginklų, žirgų, vyno.

1546

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Gegužės 8 d. Prūsijos kunig. Albrechtas Brandenburgietis parašė iš Vilniaus, kuriame lankėsi, laišką Žemaitijos vietininkui Jonui Bilevičiui Stankevičiui, prašydamas keletą lietuvių, gerai mokančių savo kalbą, atsiųsti į Karaliaučiaus universitetą, kad po studijų galėtų tapti liuteronų kunigais Mažojoje Lietuvoje.
  • Birželio 8 d. kunig. Albrechtas lotynišku laišku, rašytu Karaliaučiuje, pakvietė Martyną Mažvydą atvykti į Karaliaučiaus universitetą mokytis.
  • Tapęs faktiniu Lietuvos valdovu, Žygimantas Augustas pratęsė didžiųjų kunigaikščių rezidencijos plėtrą, pastatydamas vadinamuosius Naujuosius rūmus. Vilniaus Žemutinės Pilies teritorijos pietryčių dalyje italų dendrologo J. Hartulano buvo įkurtas erdvus sodas-parkas.
  • Iki 1566 m. Vilniaus pinigų kalykloje kaldintas trečiokasLDK ir Lenkijos sidabro moneta.

1547

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Prūsijos kunig. Albrechtas Brandenburgietis liepė išspausdinti jo lėšomis pirmąją knygą lietuvių kalba. Tai buvo žemaičio Martino Mažvydo Katekizmas: „Katechizmusa prasty žadei, makslas skaityma rašta yr giesmes“.
  • Sausio 8 d. – Karaliaučiuje išleista pirmoji lietuviška knygaMažvydo Katekizmas.
  • Sausio 27 d. Pragoję mirė Čekijos, Vengrijos (nuo 1526 m.) ir Vokietijos (nuo 1531 m.) karalienė Ona Jogailaitė (dar vadinama Vengrijos ir Čekijos Ona), Liudviko II Jogailaičio sesuo, Ferdinando Habsburgo sutuoktinė (g. 1503 m.). Turėjo 15 vaikų.
  • Imperatorius Karolis V Habsburgas Mikalojui Radvilai Rudajam suteikė Šventosios Romos imperijos Biržų ir Dubingių kunigaikščio titulą.
  • Ldk žemėse pradėta Valakų reforma, įstatymais įtvirtinta 1557 metais ir vykdyta iki XVI a. aštuntojo dešimtmečio. Reformos metu išmatuota visa dvarų ir kaimų žemė, kai kurie kaimai perkelti.
  • Lenkijos karalius Žygimantas Senasis dvarų valdytojams įsakė atliekamus dvaruose grūdus parduoti vietos turguose arba gabenti į Karaliaučių bei Gdanską.
  • Barboros Radvilaitės brolis Mikalojus Rudasis ir pusbrolis Mikalojus Juodasis pareikalavo, kad Ldk Žygimantas Augustas vestų Barborą, nes, esą, plintančios kalbos žeminančios jų šeimos garbę. Netrukus, pakvietus kunigą, slapta įvyko jungtuvės. Jose dalyvavo tik patys Radvilos ir jų giminaitis Kęsgaila.
  • Didelis gaisras sunaikino beveik visa Minsko miestą.
  • Vilniuje įkurtas stiklo fabrikas.

1548

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1549

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1550

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai: