Andrusovo paliaubų sutartis

Teritorijos, kurių ATR neteko pasirašiusi sutartį

Andrusovo paliaubų sutartis − ATR ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės sutartis, pasirašyta 1667 m. sausio 30 d. Andrusovo kaime netoli Smolensko. Ši ir Amžinosios taikos sutartis 1686 m. užbaigė 1654-1667 metų ATR-Maskvos karą.

Derybos

1666 m. prasidėjusios derybos dėl faktiško kariuomenių ištuštėjimo baigėsi paliaubomis 13,5 metų laikotarpiui, kurios vėliau pratęstos dar 13 metų. Sutartį pasirašė iš ATR pusės – Jurgis Hlebavičius, iš MDK – Afanasijus Ordin-Naščiokinas.

Sutarties sąlygos

Numatyta:

• 13,5 metų trukmės paliaubos, kurių metu šalys turi sutarti „Amžinosios taikos“ sąlygas;
• ATR oficialiai Maskvai perdavė Smolenską, Černigovo vaivadiją, Starodubo pavietą, Seversko žemę, taip pat pripažino prijungimą prie MDK kairiakrantės Ukrainos;
• Maskva atsisakė užkariavimų LDK teritorijoje;
• dešniakrantė Ukraina ir šiandienos Baltarusijos teritorija liko ATR;
• Kijevas perduotas Maskvai dvejų metų laikotarpiui (nors ši jį išlaikė ir įtvirtino kaip savą 1686 m. Amžinosios taikos sutartimi, mainais sumokėdama 146 tūkst. rublių);
• Zaporožės kazokai perėjo į bendrą valdymą ir bendrą tarnavimą prieš žengiančias basurmanų pajėgas;
• šalys sutarė padėti kazokams, jeigu ukrainiečių žemės (valdomas MDK ar ATR) pultų Krymo totoriai;
• specialiuose straipsniuose nustatyta tvarka dėl kalinių sugrąžinimo, religinio turto ir žemių atribojimo;
• garantuota prekybos laisvė tarp Maskvos ir ATR, o taip pat pasiuntinių diplomatinis imunitetas.