Farerai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
TjBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2) (robotas Pridedama: ne:फरोइ टापु
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.3) (robotas Pridedama: bxr:Фарерын арлууд
Eilutė 120: Eilutė 120:
[[br:Faero]]
[[br:Faero]]
[[bs:Farska ostrva]]
[[bs:Farska ostrva]]
[[bxr:Фарерын арлууд]]
[[ca:Illes Fèroe]]
[[ca:Illes Fèroe]]
[[ce:Фарерийн гІайренаш]]
[[ce:Фарерийн гІайренаш]]

18:01, 6 gruodžio 2012 versija

Farerų salų vėliava Farerų salų herbas
Vėliava Herbas

Farerai žemėlapyje
Valstybinė kalba farerų
Sostinė Torshaunas
Didžiausias miestas Torshaunas
Valstybės vadovai
 • Karalienė
 • Premjeras
 • -
 
Margareta II
Kaj Leo Johannesen
-
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens
 
1400 km2 (180)
37 %
Gyventojų
 • 2010 liepa (progn.)
 • Tankis
 
50 233 (208)
34 žm./km2 (169)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui
2010 (progn.)
1 mlrd. $ (-)
22 000 $ (-)
Valiuta Farerų krona
Laiko juosta
 • Vasaros laikas
UTC
UTC+1
Nepriklausomybė
autonomija
nuo Danijos
1948 m.
Interneto kodas .fo
Šalies tel. kodas +298

Farerai (Føroyar) – salų grupė Atlanto vandenyne, tarp Škotijos ir Islandijos, tarp Atlanto vandenyno ir Norvegijos jūros; autonominis Danijos regionas. Administracinis centras – Torshaunas.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Farerų istorija

Pasak legendų, jau nuo senų laikų Fareruose gyveno keltų gentys. IX a. čia atsikėlė pirmieji atvykėliai iš Norvegijos. XI a. įsigalėjo krikščionybė. Norvegijai ir Danijai susijungus į sąjungą, Farerai perėjo Danijos žinion.

II pasaulinio karo metu, nacių Vokietijai okupavus Daniją, Farerų salas užėmė Jungtinė Karalystė. 1948 m. Farerų salos iškovojo autonomiją nuo Danijos. 1973 m. Danijai stojant į ES, Farerų gyventojai referendume balsavo prieš įstojimą. Todėl Farerai nėra ES teritorija, nors jai galioja daug lengvatų.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Farerų politinė sistema

Aukščiausias salų vadovas – Danijos karalienė. Įstatymų leidžiamąją valdžią atstovauja Løgting (parlamentas), renkamas iš 7 rinkiminių apygardų. Vykdomąją valdžią atlieka vyriausybė, vadovaujama premjero (Løgmaður).

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Farerų geografija

Farerus sudaro 18 salų (didžiausia – Strėjmojus, 373,5 km²), išsidėsčiusių 113 km iš šiaurės į pietus ir 75 km iš rytų į vakarus. Kranto linijos ilgis – net 1117 km. Salos kalnuotos. Aukščiausia vieta – Slættaratindur k. (882 m, Estrojaus s.). Krantai fjordiniai; skardingi, aukšti, labai raižyti. Klimatas vidutinių platumų; jūrinis. Didelę įtaką klimatui daro šiltoji Šiaurės Atlanto srovė. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra 0,3 °C, o liepos 6,7 °C. Per metus iškrinta 1400 mm. Dangus beveik visada apsiniaukęs; vėjuota. Farerai – dažniausiai rūkų dengiama Europos vieta. Tipiškas kraštovaizdis – viržynai, pievos, durpynai.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Farerų ekonomika

Svarbiausia ūkio šaka – žvejyba. Vystomas turizmas. Auginamos avys.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Farerų demografija

91,7 % Farerų salų gyventojų - fareriečiai, likusieji – išeiviai iš Danijos (5,8 %), Grenlandijos (0,3 %), Islandijos (0,4 %), Norvegijos (0,2 %), Lenkijos (0,2 %). Dauguma gyventojų kalba farerų kalba, tačiau plačiai išplitusi ir danų kalba. Tikinčiųjų dauguma – liuteronai. Beveik pusė salyno gyventojų gyvena Streimojaus saloje (čia įsikūrusi sostinė – Torshavnas). Vienintelė negyvenama sala – Litla Dimunas.

Galerija

Nuorodos


Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Farerai

Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA Šablonas:Link GA