Vsevolodas Jaroslavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.3) (robotas Pridedama: sh:Vsevolod Jaroslavič |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 29: | Eilutė 29: | ||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
[[Jaroslavas Išmintingasis|Jaroslavo Išmintingojo]] sūnus. Drauge su broliais [[Sviatoslavas II|Sviatoslavu]] ir [[Iziaslavas I|Iziaslavu]] sudarė vadinamąjį [[triumviratas|triumviratą]], išleido įstatymų rinkinį „Jaroslavičių tiesa“, kovojo prieš [[polovcai|polovcus]], [[torkai|torkus]]. Jam valdant didžiojo kunigaikščio valdžia nusilpo<ref>{{LTE|12|400||Vsevolodas Jaroslavičius}}</ref>. |
[[Jaroslavas Išmintingasis|Jaroslavo Išmintingojo]] sūnus. |
||
== Valdymas == |
|||
[[Vaizdas:Rus-1015-1113.png|thumb|left|150px|Rusija Jaroslavičiaus valdymo metais]] |
|||
Drauge su broliais [[Sviatoslavas II|Sviatoslavu]] ir [[Iziaslavas I|Iziaslavu]] sudarė vadinamąjį [[triumviratas|triumviratą]], išleido įstatymų rinkinį „Jaroslavičių tiesa“, kovojo prieš [[polovcai|polovcus]], [[torkai|torkus]]. Jam valdant didžiojo kunigaikščio valdžia nusilpo<ref>{{LTE|12|400||Vsevolodas Jaroslavičius}}</ref>. |
|||
Vsevolodas Jaroslavičius buvo [[poliglotas]]: mokėjo 5 kalbas: [[švedų kalba|švedų]], [[graikų kalba|graikų]], galbūt [[anglų kalba|anglų]] ir [[polovcų kalba|polovcų]]. |
Vsevolodas Jaroslavičius buvo [[poliglotas]]: mokėjo 5 kalbas: [[švedų kalba|švedų]], [[graikų kalba|graikų]], galbūt [[anglų kalba|anglų]] ir [[polovcų kalba|polovcų]]. |
||
Eilutė 38: | Eilutė 43: | ||
* Eupraksija |
* Eupraksija |
||
* Rostislavas |
* Rostislavas |
||
[[Vaizdas:Rus-1015-1113.png|thumb|left|150px|Rusija Jaroslavičiaus valdymo metais]] |
|||
{{start |
{{s-start}} |
||
{{s-hou|[[Riurikaičiai]]|}} |
{{s-hou|[[Riurikaičiai]]||1030||1093||}} |
||
{{s-reg |
{{s-reg}} |
||
{{s-bef|before=? }} |
|||
⚫ | |||
{{s-ttl|title=[[Perejaslavo kunigaikštis]]|years=1054–1073}} |
|||
⚫ | |||
{{s-aft|after=[[Vladimiras Vsevolodičius]]}} |
|||
{{s-bef|before=[[Sviatoslavas Jaroslavičius]]}} |
|||
{{s-ttl|title=[[Černigovo kunigaikštis]]|years=1073–1078}} |
|||
{{s-aft|after=[[Vsevolodas I]]}} |
|||
{{s-bef|before=[[Sviatoslavas Jaroslavičius]]}} |
|||
⚫ | |||
{{s-aft|after=[[Sviatopolkas II]]}} |
|||
⚫ | |||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
18:53, 28 lapkričio 2012 versija
Vsevolodas Jaroslavičius rus. Всеволод Ярославич | |
---|---|
Kijevo Rusios didysis kunigaikštis, Perjeslavo ir Černigovo kunigaikštis | |
Riurikovičiai | |
Gimė | 1030 m. |
Mirė | 1093 m. balandžio 13 d. (~63 metai) Vyšhorodas, prie Kijevo |
Tėvas | Jaroslavas Išmintingasis |
Motina | Ingegerda |
Sutuoktinis (-ė) | Monomachina nežinoma |
Vaikai | Vladimiras Monomachas Janka Eupraksija Rostislavas Vsevolodovičius |
Kijevo Rusios didysis kunigaikštis | |
Valdė | 1078 m. - 1093 m. balandžio 13 d. |
Pirmtakas | Iziaslavas I, Sviatoslavas II |
Įpėdinis | Sviatopolkas II |
Černigovo kunigaikštis | |
Valdė | 1077 m. - 1078 m. |
Pirmtakas | Borisas Viačeslavičius |
Įpėdinis | Olegas Sviatoslavičius |
Vsevolodas I Jaroslavičius (1030 m. – 1093 m. balandžio 13 d.) – Perejaslavo (nuo 1054 m.) ir Černigovo (nuo 1077 m.) kunigaikštis bei Kijevo didysis kunigaikštis (nuo 1078 m.).
Biografija
Jaroslavo Išmintingojo sūnus.
Valdymas
Drauge su broliais Sviatoslavu ir Iziaslavu sudarė vadinamąjį triumviratą, išleido įstatymų rinkinį „Jaroslavičių tiesa“, kovojo prieš polovcus, torkus. Jam valdant didžiojo kunigaikščio valdžia nusilpo[1].
Vsevolodas Jaroslavičius buvo poliglotas: mokėjo 5 kalbas: švedų, graikų, galbūt anglų ir polovcų.
Vaikai
- Vladimiras Monomachas (1053–1125)
- Janka
- Eupraksija
- Rostislavas
Vsevolodas Jaroslavičius Gimė: 1030 Mirė: 1093
| ||
Karališkieji titulai | ||
---|---|---|
Prieš tai: ? |
Perejaslavo kunigaikštis 1054–1073 |
Po to: Vladimiras Vsevolodičius |
Prieš tai: Sviatoslavas Jaroslavičius |
Černigovo kunigaikštis 1073–1078 |
Po to: Vsevolodas I |
Prieš tai: Sviatoslavas Jaroslavičius |
Kijevo Rusios didysis kunigaikštis 1076–1093 |
Po to: Sviatopolkas II |
Šaltiniai
- ↑ Vsevolodas Jaroslavičius. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 400 psl.