Oršos mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ZéroBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: eo:Batalo de Orŝa
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 12: Eilutė 12:
|commander2=[[Ivanas Čeliagninas]]
|commander2=[[Ivanas Čeliagninas]]
|strength1=30,000 karių
|strength1=30,000 karių
|strength2=80,000 karių ([[#Disputed data|disputed]]) <br /> 300 patrankų
|strength2=80,000 karių ([[#Ginčytini duomenys|ginčytina]]) <br /> 300 patrankų
|casualties1=Nežinoma
|casualties1=Nežinoma
|casualties2=30,000 nukautų, 3,000 belaisvių ([[#Disputed data|disputed]])
|casualties2=30,000 nukautų, 3,000 belaisvių ([[#Ginčytini duomenys|ginčytina]])
}}
}}



18:00, 27 lapkričio 2012 versija

Oršos mūšis
Oršos mūšis (paveikslas, XVI amžius)
Oršos mūšis
Data Rugsėjo 8, 1514
Vieta Orša, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, dabar Baltarusija
Rezultatas LDK pergalė
Konflikto šalys
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lenkijos Karalystė Maskvos Didžioji Kunigaikštystė
Vadovai ir kariniai vadai
Konstantinas Ostrogiškis Ivanas Čeliagninas
Pajėgos
30,000 karių 80,000 karių (ginčytina)
300 patrankų
Nuostoliai
Nežinoma 30,000 nukautų, 3,000 belaisvių (ginčytina)

Oršos mūšis įvyko 1514 m. rugsėjo 8 d. tarp Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenių, netoli Oršos.

LDK ir jos kariuomenės samdiniams vadovavo Konstantinas Ostrogiškis, kuris jau buvo pasižymėjęs ankstesniuose mūšiuose. Manoma, kad LDK ir jos samdinių (lenkų, vokiečių) kariuomenė galėjo siekti iki 30 tūkstančių. Maskvos kariuomenei buvo paskirtas vadovauti Ivanas Čeliadninas. Dėl maskvėnų kariuomenės dydžio nesutariama, spėjama kad ji galėjo siekti iki 80 tūkstančių.

Oršos mūšis buvo Lietuvos-Rusijos 1512 m. karo tęsinys, dar prieš Oršą, maskvėnai paėmė svarbiausią rytinį Lietuvių fortpostą Smolenską. Todėl kilo būtinybė sustabdyti rusų kariuomenę, besiveržiančią į Lietuvos gilumą.

1514 m. rugpjūčio mėn. įvyko Ostrogiškio ir Čeliadnino vadovaujamų kariuomenių dalinių pirmieji kariniai susidūrimai. Pergrupuotos kariuomenės lemiamame mūšyje susidūrė rugsėjo 8 d. rytą. Maskvėnai keletą kartų pabandė prasiveržti pro lietuvių gretas, bet buvo atmušti. Manoma, kad lietuvių kavalerija panaudojo apgaulingo manevro taktiką ir įviliojo dalį rusų kariuomenės į paruoštus artilerijos spąstus. Tuo pasinaudoję lenkų daliniai puolė likusią rusų kariuomenę, o sugrįžę lietuvių daliniai apsupo maskvėnų flangus. Likę Čeliadnino vadovaujamos kariuomenės likučiai supanikavo ir pradėjo panišką atsitraukimą. Netrukus į LDK kariuomenės nelaisvę buvo paimtas pats Čeliadninas su kitais aukštais vadais. Manoma, kad karo belaisvių galėjo būti keli tūkstančiai, o Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus III atsisakė juos išpirkti.

Nors apie LDK ir jos sąjunginių pergalę buvo plačiai paskelbta Europoje, bet ši pergalė nebuvo išnaudota iki galo, nebuvo atsiimtas ir Smolenskas.

Šaltiniai