Ulrichas fon Jungingenas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

21:06, 24 lapkričio 2012 versija

Ulrichas fon Jungingenas


Ulricho fon Jungingeno herbas

Gimė	1360 m. Jungingenas
Mirė	1410 m. liepos 15 d. (~50 metų) Žalgirio mūšis
Religija	katalikybė

Vikiteka	Ulrichas fon Jungingenas

Ulrichas fon Jungingenas (vok. Ulrich von Jungingen, 1360 m. Jungingenas prie Hešingeno, Aukštutinė Švabija – 1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšis) – Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.

Biografija

Vyresnysis brolis Konradas fon Jungingenas. Kartu su juo įstojo į Vokiečių ordiną. Gyveno Čluchove. 1391–1392 m. didžiojo magistro Konrado Valenrodo patikėtinis. Nuo 1396 m. Balgos komtūras, nuo 1404 m. Karaliaučiaus komtūras ir Vokiečių ordino didysis maršalas. 1407 m., sergant broliui, vykdė didžiojo magistro funkcijas, jam mirus, išrinktas Vokiečių ordino didžiuoju magistru.

Bandė veikti brolio išbandytais dvigubos diplomatijos metodais. 1409 m. spalio 2 d. su Švitrigaila sudarė sutartį dėl paramos šiam siekiant Lietuvos didžiojo kunigaikščio sosto. Tačiau, tai sužinojęs, Vytautas suėmė Švitrigailą. ^[1]

1409 m. prieš Ordiną sukilo žemaičiai, kuriuos parėmė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Į konfliktą įsitraukė ir Lenkija. Didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas buvo priverstas paskelbti Lenkijai karą.

1410 m. liepos pradžioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė prie Vyslos susijungė su Lenkijos kariuomene ir jos, tuo metu žemaičiams, siekiant nukreipti dėmesį, puldinėjant ordino pilis, liepos 3 d. nužygiavo Ordino sostinės link^[2]. Nors jungtinė kariuomenė turėjo apie 50 000 karių, o Vokiečių ordinas – tik 30 000, bet jo pusėje buvo galinga 100 patrankų artilerija. Tačiau Vytauto raiteliams staigiu puolimu išblaškius vokiečių artileriją, mūšio baigtis buvo nulemta.

Mūšyje žuvo ir Ordino didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas. Vėliau jis buvo palaidotas Marienburgo Šv. Onos koplyčioje greta brolio.

Vikiečių ordinas 1410 metais
Tanenbergo mūšis
Žalgirio mūšis
Žalgirio mūšio schema
Ulricho fon Jungingeno antkapis

Prieš tai: Konradas fon Jungingenas	Vokiečių ordino magistras 1407–1410	Po to: Heinrichas fon Plauenas

Šaltiniai

↑ Val. Dėdinas. Vytautas Didysis. 1350–1430. red. P. Šlešas. Kaunas, Sakalas, 1930 m. 67 psl.
↑ Jozefas Pficneris. Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas kaip politikas. Vilnius. Mintis, 1989 m. 178 psl.

Šablonas:Link FA

[1] Val. Dėdinas. Vytautas Didysis. 1350–1430. red. P. Šlešas. Kaunas, Sakalas, 1930 m. 67 psl.

[2] Jozefas Pficneris. Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas kaip politikas. Vilnius. Mintis, 1989 m. 178 psl.

[1]

[2]

@@ Eilutė 21: / Eilutė 21: @@
 == Biografija ==
 [[Vaizdas:Ulrich von Jungingen.PNG|thumb|left|[[Janas Mateika]]. [[Žalgirio mūšis]]. Fragmentas. <br />Ulricho fon Jungingeno mirtis]]
-Vyresnysis brolis [[Konradas fon Jungingenas]]. Kartu su juo įstojo į Vokiečių ordiną. Gyveno [[Čluchovas|Čluchove]]. [[1391]]–[[1392]] m. didžiojo magistro [[Konradas Valenrodas|Konrado Valenrodo]] patikėtinis. Nuo [[1396]] m. [[Balga|Balgos]] [[komtūras]], nuo [[1404]] m. [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] komtūras ir Vokiečių ordino didysis maršalas. [[1407]] m. sergant broliui, vykdė didžiojo magistro funkcijas, jam mirus, išrinktas Vokiečių ordino didžiuoju magistru.
+Vyresnysis brolis [[Konradas fon Jungingenas]]. Kartu su juo įstojo į Vokiečių ordiną. Gyveno [[Čluchovas|Čluchove]]. [[1391]]–[[1392]] m. didžiojo magistro [[Konradas Valenrodas|Konrado Valenrodo]] patikėtinis. Nuo [[1396]] m. [[Balga|Balgos]] [[komtūras]], nuo [[1404]] m. [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] komtūras ir Vokiečių ordino didysis maršalas. [[1407]] m., sergant broliui, vykdė didžiojo magistro funkcijas, jam mirus, išrinktas Vokiečių ordino didžiuoju magistru.
-Bandė veikti brolio išbandytais dvigubos diplomatijos metodais. [[1409]] m. [[spalio 2]] d. su [[Švitrigaila]] sudarė sutartį dėl paramos siekiant Lietuvos didžiojo kunigaikščio sosto. Tačiau tai patyręs Vytautas suėmė Švitrigailą. <ref>Val. Dėdinas. Vytautas Didysis. 1350–1430. red. P. Šlešas. Kaunas, Sakalas, 1930 m. 67 psl.</ref>
+Bandė veikti brolio išbandytais dvigubos diplomatijos metodais. [[1409]] m. [[spalio 2]] d. su [[Švitrigaila]] sudarė sutartį dėl paramos šiam siekiant Lietuvos didžiojo kunigaikščio sosto. Tačiau, tai sužinojęs, Vytautas suėmė Švitrigailą. <ref>Val. Dėdinas. Vytautas Didysis. 1350–1430. red. P. Šlešas. Kaunas, Sakalas, 1930 m. 67 psl.</ref>
 [[1409]] m. prieš Ordiną sukilo [[žemaičiai]], kuriuos parėmė Lietuvos didysis kunigaikštis [[Vytautas]]. Į konfliktą įsitraukė ir [[Lenkija]]. Didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas buvo priverstas paskelbti Lenkijai karą.
- m. liepos pradžioje [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė]] prie [[Vysla|Vyslos]] susijungė su Lenkijos kariuomene ir, tuo metu žemaičiams puldinėjant ordino pilis, kad nukreiptų dėmesį, <ref>Jozefas Pficneris. Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas kaip politikas. Vilnius. Mintis, 1989 m. 178 psl.</ref>[[liepos 3]] d. nužygiavo Ordino sostinės link. Nors jungtinė kariuomenė turėjo apie 50 000 karių, o Vokiečių ordinas – tik 30 000, bet jo pusėje buvo galinga 100 patrankų [[artilerija]]. Tačiau Vytauto raiteliams staigiu puolimu išblaškius vokiečių artileriją, mūšio baigtis buvo nulemta.
+ m. liepos pradžioje [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė]] prie [[Vysla|Vyslos]] susijungė su Lenkijos kariuomene ir jos, tuo metu žemaičiams, siekiant nukreipti dėmesį, puldinėjant ordino pilis, [[liepos 3]] d. nužygiavo Ordino sostinės link<ref>Jozefas Pficneris. Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas kaip politikas. Vilnius. Mintis, 1989 m. 178 psl.</ref>. Nors jungtinė kariuomenė turėjo apie 50 000 karių, o Vokiečių ordinas – tik 30 000, bet jo pusėje buvo galinga 100 patrankų [[artilerija]]. Tačiau Vytauto raiteliams staigiu puolimu išblaškius vokiečių artileriją, mūšio baigtis buvo nulemta.
 Mūšyje žuvo ir Ordino didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas. Vėliau jis buvo palaidotas [[Marienburgas|Marienburgo]] Šv. Onos koplyčioje greta brolio.