Aleksandras VI: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.3) (robotas Keičiama: yo:Pópù Alexander 6k
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2+) (robotas Pridedama: tr:VI. Alexander
Eilutė 106: Eilutė 106:
[[th:สมเด็จพระสันตะปาปาอเล็กซานเดอร์ที่ 6]]
[[th:สมเด็จพระสันตะปาปาอเล็กซานเดอร์ที่ 6]]
[[tl:Alejandro VI]]
[[tl:Alejandro VI]]
[[tr:VI. Alexander]]
[[uk:Олександр VI]]
[[uk:Олександр VI]]
[[vi:Giáo hoàng Alexanđê VI]]
[[vi:Giáo hoàng Alexanđê VI]]

14:49, 24 lapkričio 2012 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
   Šio straipsnio ar jo dalies neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).
Aleksandras VI
lot. Alexander VI
214-asis Popiežius
Gimimo vardas kat. Roderic Llançol-Borja i Borja,
it. Rodrigo Borgia
Gimė 1431 m. sausio 1 d.
Chativa, Valencija, Ispanija
Mirė 1503 m. rugpjūčio 8 d.
Palaidotas (-a) Roma, Italija
Popiežiaus herbas
Popiežiaus herbas
214-asis Popiežius
Išrinktas 1492 m. rugpjūčio 11 d.
Baigė 1503 m. rugpjūčio 8 d.
Pirmtakas Inocentas VIII
Įpėdinis Pijus III
Vikiteka Aleksandras VI

Aleksandras VI (1431 m. sausio 1 d. Chativos miestelyje Valencijoje1503 m. rugpjūčio 18 d. Romoje) – 1492–1503 m. Katalikų Bažnyčios popiežius. Pasaulietiškas vardas Roderikas Lansolis, (pranc. Roderic Llançol), vėliau Roderikas Bordžija (it. Rodrigo Borgia). Laikomas kontroversiškiausiu Renesanso epochos popiežiumi. Jo vardas tapo priežodžiu, nusakančiu smukusią to laikotarpio popiežių moralę. Turėjo daug nesantuokinių vaikų.

Biografija

Dėdei iš motinos pusės 1455 m. tapus popiežiumi Kalikstu III, pasirinko motinos pavardę. Išrinktas popiežiumi turėjo pasivadinti Aleksandru VI, nes Aleksandras V buvo antipopiežius.

Baigė teisę Bolonijos universitete. Dėdės remiamas 1456 m. tapo kardinolu ir popiežiaus legatu, 1457 m. Romos bažnyčios vicekancleriu ir popiežiaus kariuomenės vadu. 1500 m. suorganizavo kryžiaus žygį prieš turkus, jam paremti įvedė trimetę dešimtinę. Išplėtė inkvizicijos teises, ypač Lombardijoje. Rėmė vienuolijų reformą 1494 m. Prancūzijoje, 1500 m. Vokietijoje, skatino misijas naujai atrastose žemėse, sutaikė Ispaniją su Portugalija, globojo mokslą ir meną.

Aleksandro VI pontifikatui būdingas nesąžiningumas, piktnaudžiavimas tarnyba, simonija, nepotizmas (ypač savo vaikų), amoralumas. Popiežiaus srityje stiprino savo valdžią. 1492 m. sūnų Čezarę paskyrė Valensijos vyskupu, kardinolu. Sūnui Chuanui atidavė Popiežiaus sričiai priklausiusią Benevento kunigaikštystę. Po Chuano nužudymo Aleksandras VI 1497 m. konsistorijoje viešai išpažino savo nuodėmes.[1]

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas
Popiežius
Inocentas VIII
Popiežius
Aleksandras VI

1492-1503
Įpėdinis
Popiežius
Pijus III

Nuorodos

Šaltiniai

  1. Aleksandras VI. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 308 psl.

Šablonas:Link GA