Lietuvos Metrika: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.5.4) (robotas Pridedama: ru:Литовская метрика |
Perdariau įžanginę dalį, nes baisiai suvelta ir netikslu buvo |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Metryka_litewska.jpg|thumb|Lietuvos Metrika]] |
[[Vaizdas:Metryka_litewska.jpg|thumb|Lietuvos Metrika]] |
||
'''Lietuvos Metrika''' – |
'''Lietuvos Metrika''' – XIVa. pab. - XVIIIa. pab. laikotarpio [[LDK]] dokumentų archyvas, susidaręs Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Kanceliarija|kanceliarijos]] veiklos pasekoje. Iki šių dienų išliko virš 600 dokumentų įrašų knygų. Tai vienas svarbiausių [[LDK]] istorijos šaltinių. Lietuvos Metriką sudaro įvairūs teisiniai aktai - Lietuvos didžiojo kunigaikščio privilegijos bajorams, LDK sritims bei miestams, bajorystės, įvairių pareigybių ir žemių valdų suteiktys, diplomatiniai, finansiniai dokumentai, teismų sprendimai, korespondencija. |
||
Pagrindinė dalis išlikusių Lietuvos Metrikos knygų šiuo metu saugoma Maskvoje, Rusijos valstybės senųjų aktų archyve ([[РГАДА]]). Lietuvoje saugomos jų mikrofilmų kopijos. |
|||
==ISTORIJA== |
|||
Iki XVI a. pradžios Lietuvos Metrika buvo laikoma [[Trakų pilis|Trakų pilyje]]. Metrikos originalios knygos pradingo [[švedų tvanas|„tvano“]] metu Vilniaus Žemutinėje pilyje, o [[1594]]–[[1607]] metais LDK kanclerio [[Leonas Sapiega|L. Sapiegos]] pavedimu perrašytos kopijos išvežtos iš Vilniaus [[1655]] metais, prieš miestą užimant rusams. Kelionėje dalis knygų pradingo, kita dalis saugota Nesvyžiuje. [[XVIII amžius|XVIII a.]] antroje pusėje Metrika buvo pervežta į [[Varšuva|Varšuvą]]. Po [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] dalis knygų pervežta į [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]], vėliau į Maskvą. [[1921]] m. dalis knygų iš Maskvos perduota Lenkijai ir saugoma Varšuvoje. |
Iki XVI a. pradžios Lietuvos Metrika buvo laikoma [[Trakų pilis|Trakų pilyje]]. Metrikos originalios knygos pradingo [[švedų tvanas|„tvano“]] metu Vilniaus Žemutinėje pilyje, o [[1594]]–[[1607]] metais LDK kanclerio [[Leonas Sapiega|L. Sapiegos]] pavedimu perrašytos kopijos išvežtos iš Vilniaus [[1655]] metais, prieš miestą užimant rusams. Kelionėje dalis knygų pradingo, kita dalis saugota Nesvyžiuje. [[XVIII amžius|XVIII a.]] antroje pusėje Metrika buvo pervežta į [[Varšuva|Varšuvą]]. Po [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] dalis knygų pervežta į [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]], vėliau į Maskvą. [[1921]] m. dalis knygų iš Maskvos perduota Lenkijai ir saugoma Varšuvoje. |
||
15:36, 23 lapkričio 2012 versija
Lietuvos Metrika – XIVa. pab. - XVIIIa. pab. laikotarpio LDK dokumentų archyvas, susidaręs Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijos veiklos pasekoje. Iki šių dienų išliko virš 600 dokumentų įrašų knygų. Tai vienas svarbiausių LDK istorijos šaltinių. Lietuvos Metriką sudaro įvairūs teisiniai aktai - Lietuvos didžiojo kunigaikščio privilegijos bajorams, LDK sritims bei miestams, bajorystės, įvairių pareigybių ir žemių valdų suteiktys, diplomatiniai, finansiniai dokumentai, teismų sprendimai, korespondencija.
Pagrindinė dalis išlikusių Lietuvos Metrikos knygų šiuo metu saugoma Maskvoje, Rusijos valstybės senųjų aktų archyve (РГАДА). Lietuvoje saugomos jų mikrofilmų kopijos.
ISTORIJA
Iki XVI a. pradžios Lietuvos Metrika buvo laikoma Trakų pilyje. Metrikos originalios knygos pradingo „tvano“ metu Vilniaus Žemutinėje pilyje, o 1594–1607 metais LDK kanclerio L. Sapiegos pavedimu perrašytos kopijos išvežtos iš Vilniaus 1655 metais, prieš miestą užimant rusams. Kelionėje dalis knygų pradingo, kita dalis saugota Nesvyžiuje. XVIII a. antroje pusėje Metrika buvo pervežta į Varšuvą. Po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo dalis knygų pervežta į Sankt Peterburgą, vėliau į Maskvą. 1921 m. dalis knygų iš Maskvos perduota Lenkijai ir saugoma Varšuvoje.