Agaras (augalas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Taksonominių paveikslėlių aprašymų vienodinimas
Rencas (aptarimas | indėlis)
S smulki korektūra, vienas sinonimas
Eilutė 12: Eilutė 12:
{{Taxobox_pabaiga}}
{{Taxobox_pabaiga}}


'''Agariniai''' (lot. ''Trapaceae'', angl. ''Water chestnut'', vok. ''Wassernuss'') - [[magnolijūnai|magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') augalų šeima, kuriai priklauso vienamečiai vandens augalai su [[asimiliacija|asimiliuojančiomis]] pridėtinėmis [[šaknis|šaknimis]]. Šie [[organas|organai]] yra pakitę prielapiai, bet ne [[šaknis|šaknys]]. Povandeniniai [[lapas|lapai]] pražanginiai arba priešiniai ir greit nukrintantys. Plūduriuojantieji lapai sudaro [[skrotelė|skroteles]], o vėliau išaugusieji turi išsipūtusius lapkočius, kurie užpildyti oriniu [[audinys|audiniu]]. [[Vaisius]] - kaulavaisis. [[Sėkla|Sėklos]] (žalios ir virtos) valgomos, turi daug [[krakmolas|krakmolo]].
'''Agariniai''' (lot. ''Trapaceae'', angl. ''Water chestnut'', vok. ''Wassernuss'') - [[magnolijūnai|magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') augalų [[šeima]], kuriai priklauso vienamečiai vandens augalai su [[asimiliacija|asimiliuojančiomis]] pridėtinėmis [[šaknis|šaknimis]]. Šie [[organas|organai]] yra pakitę [[prielapis|prielapiai]], bet ne [[šaknis|šaknys]]. Povandeniniai [[lapas|lapai]] pražanginiai arba priešiniai ir greit nukrintantys. Plūduriuojantieji lapai sudaro [[skrotelė|skroteles]], o vėliau išaugusieji turi išsipūtusius [[lapkotis|lapkočius]], kurie užpildyti oriniu [[audinys|audiniu]]. [[Vaisius]] - [[kaulavaisis]]. [[Sėkla|Sėklos]] (žalios ir virtos) valgomos, turi daug [[krakmolas|krakmolo]].


Lietuvoje auga:
Lietuvoje auga:


*'''Plūduriuojantysis agaras''' (''Trapa natnas''), priklausantis '''[[agaras|agaro]]''' (''Trapa'') [[gentis|genčiai]]. Dar vadinamas '''vandens riešutu'''. Genties pavadinimas iš [[prancūzų kalba|prancūzų]] k. ''trape'' - meškerė. [[Vaisius]] turi keturis ragelius, kaip meškerės kabliukai. Taip šį augalą pirmasis pavadino [[Karlas Linėjus]]. Augalas viršutinėje dalyje turi kelis sustorėjusius [[stiebas|stiebus]]. Žydi [[birželis|birželio]] - [[liepa|liepos]] mėn. Auga nekalkinguose, gerai įšylančiuose dumblinuose ežeruose. Dauginasi riešuto pavidalo kaulavaisiais, kurie dumble išlieka daigūs iki 50-ties metų.
*'''Plūduriuojantysis agaras''' (''Trapa natans''), priklausantis '''[[agaras|agaro]]''' (''Trapa'') [[gentis|genčiai]]. Kiti jo pavadinimai - '''vandens riešutas''', ''ragotė''. Genties pavadinimas iš [[prancūzų kalba|prancūzų]] k. ''trape'' - meškerė. [[Vaisius]] turi keturis ragelius, kaip meškerės kabliukai. Taip šį augalą pirmasis pavadino [[Karlas Linėjus]]. Augalas viršutinėje dalyje turi kelis sustorėjusius [[stiebas|stiebus]]. Žydi [[birželis|birželio]] - [[liepa|liepos]] mėn. Auga nekalkinguose, gerai įšylančiuose dumblinuose [[ežeras|ežeruose]]. Dauginasi riešuto pavidalo kaulavaisiais, kurie [[dumblas|dumble]] išlieka daigūs iki 50-ties metų.


[[Image:Trapa natans1.jpg|thumb|left|200px|Plūduriuojantysis agras]]
[[Image:Trapa natans1.jpg|thumb|left|200px|Plūduriuojantysis agaras]]


Lietuvoje šis augalas įrašytas į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]]. Manoma, kad mūsų krašte išnykusi rūšis. [[XIX amžius|XIX a.]] savaime augo [[Kilučių ežeras|Kilučių ežere]] ir buvo auginamas [[Širvėnos ežeras|Širvenos ežere]] prie [[Biržai|Biržų]]. Vaisių liekanų rasta keletoje Lietuvos ežerų bei pelkių poledynmečio nuogulose. Dabar artimiausios radvietės - [[Latvija|Latvijoje]], [[Daugpilis|Daugpilio]] apyl. ežerai. Taip pat įrašytas į Latvijos, [[Lenkija|Lenkijos]], [[Baltarusija|Baltarusijos]], [[Rusija|Rusijos]] raudonąsias knygas. Buvo bandyta Lietuvoje šį augalą reintrodukuoti, tačiau nesėkmingai. Išnykimo priežastys neaiškios.
Lietuvoje šis augalas įrašytas į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]]. Manoma, kad mūsų krašte išnykusi rūšis. [[XIX amžius|XIX a.]] savaime augo [[Kilučių ežeras|Kilučių ežere]] ir buvo auginamas [[Širvėnos ežeras|Širvenos ežere]] prie [[Biržai|Biržų]]. Vaisių liekanų rasta keletoje Lietuvos ežerų bei [[pelkė|pelkių]] poledynmečio nuogulose. Dabar artimiausios radvietės - [[Latvija|Latvijoje]], [[Daugpilis|Daugpilio]] apyl. ežerai. Taip pat įrašytas į Latvijos, [[Lenkija|Lenkijos]], [[Baltarusija|Baltarusijos]], [[Rusija|Rusijos]] raudonąsias knygas. Buvo bandyta Lietuvoje šį augalą reintrodukuoti, tačiau nesėkmingai. Išnykimo priežastys neaiškios.


[[Category:Magnolijūnai]]
[[Category:Magnolijūnai]]

07:37, 31 spalio 2006 versija

Apie kaimą Lazdijų rajone žr. Agariniai (Lazdijai).
Trapaceae
Plūduriuojantysis agaras (Trapa natans)
Plūduriuojantysis agaras (Trapa natans)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Agariniai
( Trapaceae)

Agariniai (lot. Trapaceae, angl. Water chestnut, vok. Wassernuss) - magnolijūnų (Magnoliophyta) augalų šeima, kuriai priklauso vienamečiai vandens augalai su asimiliuojančiomis pridėtinėmis šaknimis. Šie organai yra pakitę prielapiai, bet ne šaknys. Povandeniniai lapai pražanginiai arba priešiniai ir greit nukrintantys. Plūduriuojantieji lapai sudaro skroteles, o vėliau išaugusieji turi išsipūtusius lapkočius, kurie užpildyti oriniu audiniu. Vaisius - kaulavaisis. Sėklos (žalios ir virtos) valgomos, turi daug krakmolo.

Lietuvoje auga:

  • Plūduriuojantysis agaras (Trapa natans), priklausantis agaro (Trapa) genčiai. Kiti jo pavadinimai - vandens riešutas, ragotė. Genties pavadinimas iš prancūzų k. trape - meškerė. Vaisius turi keturis ragelius, kaip meškerės kabliukai. Taip šį augalą pirmasis pavadino Karlas Linėjus. Augalas viršutinėje dalyje turi kelis sustorėjusius stiebus. Žydi birželio - liepos mėn. Auga nekalkinguose, gerai įšylančiuose dumblinuose ežeruose. Dauginasi riešuto pavidalo kaulavaisiais, kurie dumble išlieka daigūs iki 50-ties metų.
Plūduriuojantysis agaras

Lietuvoje šis augalas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Manoma, kad mūsų krašte išnykusi rūšis. XIX a. savaime augo Kilučių ežere ir buvo auginamas Širvenos ežere prie Biržų. Vaisių liekanų rasta keletoje Lietuvos ežerų bei pelkių poledynmečio nuogulose. Dabar artimiausios radvietės - Latvijoje, Daugpilio apyl. ežerai. Taip pat įrašytas į Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos raudonąsias knygas. Buvo bandyta Lietuvoje šį augalą reintrodukuoti, tačiau nesėkmingai. Išnykimo priežastys neaiškios.