Adomas nori būti žmogumi: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vėl atstaičiau pakeitimus, kuriuos dariau neprisijungęs. Vakar žiūrėjau šį filmą, ir jis akivaizdžiai pilnas tarybinės propagandos. Wikipedios vartotojai turi teisę tai žinoti.
S Atmestas Pumba lt pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo keitimas)
Eilutė 76: Eilutė 76:
[[Kategorija:1959 filmai]]
[[Kategorija:1959 filmai]]
[[Kategorija:Lietuvos filmai|Adomas nori būti žmogumi]]
[[Kategorija:Lietuvos filmai|Adomas nori būti žmogumi]]
[[Kategorija:Sovietinė propaganda]]
[[Kategorija:Propaganda]]

21:29, 13 lapkričio 2012 versija

Adomas nori būti žmogumi

PavadinimasAdomas nori būti žmogumi
Kilmės šalisTSRS
RežisieriusVytautas Žalakevičius
Prodiuseris (-iai)Šlaumė Berelovičius
Scenaristas (-ai)Vytautas Žalakevičius
Vytautas Sirijos Gira
VaidinaVytautas Puodžiukaitis
Audronė Bajerčiūtė
Stasys Petronaitis
Juozas Miltinis
Vaclovas Blėdis
Donatas Banionis
Dana Rutkutė
Janina Rudzinskaitė
Bronius Babkauskas
Algimantas Masiulis
Metai1959
ŽanrasDrama
Trukmė81 min.
Kalbalietuvių k.

Adomas nori būti žmogumi (angl. Adam Wants to Be a Man) – 1959 m. Lietuvos kino studijoje pagal Vytauto Sirijos Giros apysaką „Buenos Aires“ sukurtas meninis filmas. Nespalvotas. Trukmė: 81 min.

Kūrybinė grupė

Vaidina

Turinys

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Po tarpukario Kauną šlaistosi jaunuolis Adomas – besiglaudžiantis senoje baržoje, neprivalgantis, besiklausantis jos keistuolio kapitono skeptiškų fantazijų.

Kartą per atsitiktinumą Adomui pavyksta įsidarbinti pasiuntinuku emigracijos biure „Alfa“. Vaikinui nesvarbios biuro viršininko Dausos, jo bendrininko, praminto „Amerikonu“, suktybės, jis turi duonos kąsnį ir svajoja išvažiuoti drauge su pamilta mergina Liuce į kokį egzotišką užjūrio miestą. Bet Liucė patinka ir pagyvenusiam „Amerikonui“, ketinančiam jai užrašyti savo restoraną, ir Dausai, kuris, palikęs biurą, aibes skolų ir potencialių emigrantų, neria su nesusivokiančia mergina į užsienį.

Kapitonas irgi įsipainiojo į aferą su baržos draudimu, ir pats padėjo galvą Nemuno dugne. Nelaimėlis Adomas lieka tarsi išeities taške: šįsyk jį dar priglaus šlubis uosto sargas, bet šiaip jau herojaus ateitis – visai miglota.[1]

Apdovanojimai

  • 1959 m. – I-ojo Pabaltijo ir Baltarusijos kino festivalio Vilniuje pereinamasis „Didžiojo Gintaro“ prizas;
  • 1960 m. – III-jo sąjunginio kino festivalio Minske antroji premija – operatoriui A. Mockui, antroji premija – dailininkui A. Ničiui;
  • 1962 m. LTSR valstybinė premija V. Žalakevičiui ir A. Mockui už filmus „Adomas nori būti žmogumi“ ir „Gyvieji didvyriai“.

Šaltiniai

Nuorodos