Apendikuliarijos

Apendikuliarijos (lot. Appendicularia) – gaubtagyvių arba tunikatų klasė. Tai smulkučiai pelaginiai gyvūnai, kurių liemuo dažniausiai vos 1-2 mm ilgio, uodega kelis kartus ilgesnė.

Apendikuliarijos turi trumpą liemenį ir plokščią uodegą, kuria gyvūnas stumiasi pirmyn bei judina į namelį pakliūvantį vandenį. Uodegoje yra chorda, virš kurios – nervinis kamienas. Burna, esanti storoko liemens priekinėje dalyje, pereina į erdvią su endostiliu (ilga siaura vagelė) ryklę, turinčią tik du žiaunų plyšius. Jie, kaip ir žarna, atsiveria į išorę liemens pilvinėje pusėje, nes kloakos nėra. Širdis yra pilvinėje pusėje.

Apendikuliariją gaubia drebutinis namelis. Tai odos epidermio ląstelių sekrecijos produktas. Išbrinkusios vandenyje išskyros virsta drebučiais. Uodegos sukelta vandens srovė pakelia drebučius nuo kūno ir iš jų susiformuoja namelis – daug didesnis už patį gyvūną. Apendikuliarija tūno tokio namelio viduje, prisikabinusi tik burnos kraštais. Namelis sudėtingos konstrukcijos, tačiau labai skaidrus, todėl jūros vandenyje vos įžiūrimas. Pro tankų tinklelį vanduo patenka į namelio vidų, o jame esantys smulkūs planktoniniai organizmai nukreipiami į burną. Pro siaurą angą apendikuliarijos užpakalinėje dalyje vanduo išstumiamas – taip gyvūnas juda pirmyn. Namelyje yra dar viena nage, pro kurią gyvūnas pasišalina (ištikus pavojui ar pan.). Naują namelį apendikuliarijos pasistato per 20-30 minučių.

Dauguma apendikuliarijų yra hermafroditai. Skirtalytė Oikopleura dioica Fol. sutinkama ir Baltijos jūroje, bet prie Lietuvos krantų neaptikta.

Apendikuliarijos paplitusios šiltų jūrų šviesiuose vandens sluoksniuose. Neskaitant irklakojų vėžiagyvių, tai gausiausia zooplanktono grupė.