Jonas Zigmantas

Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas. Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų. Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją.

Jonas Zigmantas (vok. Johann Sigismund; 1572 m. lapkričio 8 d. – 1619 m. gruodžio 23 d.) – Hohencolernų giminės narys, Brandenburgo markgrafas ir kurfiurstas, Prūsijos regentas, vėliau – Prūsijos hercogas.

Jono Zigmanto valdos

Jonas Zigmantas gimė Halėje (vok. Halle an der Saale). Jo tėvas buvo Brandenburgo kurfiurstas Joachimas Frydrichas, o motina – Katerina Brandenburg-Kiustrinietė. 1608 m. jis iš tėvo paveldėjo Brandenburgo markgrafo titulą. 1611 m. jis iš Kenigsbergo atkeliavo į Varšuvą, kur 1611 m. lapkričio 16 d. davė vasalo priesaiką karaliui Zigmantui Vazai ir tapo Prūsijos hercogijos regentu (tuo metu Prūsija buvo Lenkijos karūnos vasalas). Tuometinis Prūsijos hercogas Albertas Frydrichas negalėjo valdyti dėl pakrikusios psichikos.
1618 m. Jonas Zigmantas tapo Prūsijos hercogu.

1614 m. Jonas Zigmantas pagal Ksanteno sutartį gavo valdyti Klėvės hercogiją, Marko ir Ravensbergo grafystes.

Religinė politika

Jonas Zigmantas atsivertė iš liuteronybės į kalvinizmą. Dar prieš tai jis, verčiamas Lenkijos karaliaus, Prūsijos hercogijoje suvienodino katalikų ir protestantų teises. Gali būti, kad jį kalvinizmas patraukė 1606 m. besilankant Heidelberge, bet viešai kalvinistinę komuniją priėmė tik 1613 m. Didžiuma jo pavaldinių Brandenburge bei jo žmona Ona Prūsė liko liuteronai. Kai 1614 m. vasarį kurfiurstas ir jo kalvinistinis dvaras ėmė rengti oficialius planus surengti masinį atvertimą į kalvinizmą (Šventosios Romos imperijoje galiojo taisyklė Cuius regio, eius religio 'Kas valdo, to ir religija'), prasidėjo rimti protestai, kur liuteronus palaikė ir jo paties žmona. Pasipriešinimas buvo toks stiprus, kad 1615 m. Jonas Zigmantas atsitraukė ir išsižadėjo planų prievarta atversti tikinčiuosius. Jis leido pavaldiniams būti arba liuteronais, arba kalvinistais. Tai vedė prie Brandenburgo-Prūsijos tapimo dviejų tikėjimų valstybe.

Šeima

1594 m. spalio 30 d. Jonas Zigmantas vedė Oną Prūsę, Prūsijos hercogo Alberto Frydricho (1553–1618) dukrą. Jie susilaukė 8 vaikų:

• Jurgis Vilhelmas (1595 m. lapkričio 13 d. – 1640 m. gruodžio 1 d.). Jono Zigmanto įpėdinis, Brandenburgo kurfiurstas.
• Ana Sofija Brandenburgietė (1598 m. kovo 15 d. – 1659 m. gruodžio 19 d.). Jos vyras – Braunšveigo-Liuneburgo hercogas Frydrichas Ulrikas.
• Marija Eleonora Brandenburgietė (1599 m. gruodžio 11 d. – 1655 m. kovo 28 d.). Jos vyras – Švedijos karalius Gustavas II Adolfas. Jiedu buvo Švedijos valdančiosios karalienės Kristinos tėvai.
• Katerina Brandenburgietė (1602 m. gegužės 28 d. – 1644 m. rugpjūčio 27 d.). Jos pirmas vyras – Transilvanijos kunigaikštis Gabrielis Bethlenas (veng. Bethlen Gábor), antrasis – Francas Karolis Zachsen--Lauenburgietis.
• Joachimas Zigmantas Brandenburgietis (1603 m. liepos 25 d. – 1625 m. vasario 22 d.).
• Agnesė Brandenburgietė (1606 m. rugpjūčio 31 d. – 1607 m. kovo 12 d.). Neišgyveno metų.
• Jonas Frydrichas Brandenburgietis (1607 m. rugpjūčio 18 d. – 1608 m. kovo 1 d.). Neišgyveno metų.
• Albrechtas Christianas Brandenburgietis (1609 m. kovo 7 d. – 1609 m. kovo 14 d.). Neišgyveno metų.

Nuorodos

• Theodor Hirsch (1881) (in German). „Johann Sigismund“. In Allgemeine Deutsche Biographie (ADB). 14. Leipzig: Duncker & Humblot. pp. 169–175
• Settlement of Dortmund between Brandenburg and Palatinate-Neuburg and the conflict of succession in Jülich, in full text
• „Brandenburg, Confession of“. Encyclopedia Americana. 1920