Brandenburgo-Ansbacho markgrafystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rencas (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: {{Infolentelė buvusi valstybė |paprastas_pav = Ansbacho markgrafystė |vietinis pavadinimas = Markgrafschaft Brandenburg-Ansbach |ilgas pavadinimas = Brandenburgo-Ansbacho ma...
 
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 46: Eilutė 46:
|valiuta =
|valiuta =
}}
}}
'''Brandenburgo-Ansbacho markgrafystė''' ({{de|Markgrafschaft Brandenburg-Ansbach}}), kitaip ''Ansbacho markgrafystė'' ar ''Ansbacho kunigaikštystė'' ({{de|Fürstentum Ansbach}}) - imperatorinio pavaldumo [[markgrafystė]] [[ŠRI|Šventosios Romos imperijoje]], kurios centras buvo [[Bavarija|Bavarijos]] miestas [[Ansbachas]]. Markgrafystę valdė [[Hohencolernai|Hohencolernų]] giminės atstovai. Ši markgrafystė nebuvo [[marka]].
'''Brandenburgo-Ansbacho markgrafystė''' ({{de|Markgrafschaft Brandenburg-Ansbach}}), kitaip ''Ansbacho markgrafystė'' ar ''Ansbacho kunigaikštystė'' ({{de|Fürstentum Ansbach}}) – imperatorinio pavaldumo [[markgrafystė]] [[ŠRI|Šventosios Romos imperijoje]], kurios centras buvo [[Bavarija|Bavarijos]] miestas [[Ansbachas]]. Markgrafystę valdė [[Hohencolernai|Hohencolernų]] giminės atstovai. Ši markgrafystė nebuvo [[marka]].


== Istorija==
== Istorija ==
Markgrafystė buvo įkurta 1398 m., kai mirė [[Niurnbergo burggrafystė|Niurnbergo burggrafas]] Frydrichas V. Jo valdos buvo padalintos dviems jo sūnums - jaunesnysis sūnus Frydrichas VI gavo Ansbacho žemes, o vyresnysis Jonas III - Bairoito žemes. 1420 m. birželio 11 d. Jonui III mirus šias dvi valdas kartu ėmė valdyti Frydrichas VI, kuris 1415 m. buvo tapęs Brandenburgo [[Kurfiurstas|kurfiurstu]] Frydrichu I.
Markgrafystė buvo įkurta 1398 m., kai mirė [[Niurnbergo burggrafystė|Niurnbergo burggrafas]] Frydrichas V. Jo valdos buvo padalintos dviems jo sūnums – jaunesnysis sūnus Frydrichas VI gavo Ansbacho žemes, o vyresnysis Jonas III – Bairoito žemes. 1420 m. birželio 11 d. Jonui III mirus šias dvi valdas kartu ėmė valdyti Frydrichas VI, kuris 1415 m. buvo tapęs Brandenburgo [[Kurfiurstas|kurfiurstu]] Frydrichu I.


1440 m. rugsėjo 21 d. kurfiurstas Frydrichas I mirė, ir jo valdytos žemės buvo padalintos jo sūnums - Jonas ėmė valdyti [[Bairoito markgrafystė|Bairoito markgrafystę]] (kitaip Brandenburgas-Kulmbachas), Frydrichas - [[Brandenburgo markgrafystė|Brandenburgo markgrafystę]], o Albertas - Ansbacho markgrafystę. Ansbachą valdė jaunesniosios Hohencolernų šakos atstovai, o pati šaka buvo vadinama ''Brandenburgo-Ansbacho Hohencolernais''.
1440 m. rugsėjo 21 d. kurfiurstas Frydrichas I mirė, ir jo valdytos žemės buvo padalintos jo sūnums – Jonas ėmė valdyti [[Bairoito markgrafystė|Bairoito markgrafystę]] (kitaip Brandenburgas-Kulmbachas), Frydrichas – [[Brandenburgo markgrafystė|Brandenburgo markgrafystę]], o Albertas – Ansbacho markgrafystę. Ansbachą valdė jaunesniosios Hohencolernų šakos atstovai, o pati šaka buvo vadinama ''Brandenburgo-Ansbacho Hohencolernais''.


1791 m. gruodžio 2 d. Brandenburgo-Ansbacho markgrafas Christianas Frydrichas Karolis Aleksandras, kuris valdė ir Bairoito markgrafystę, pardavė abi šias valdas [[Prūsijos karalius|Prūsijos karaliui]] [[Frydrichas Vilhelmas II|Frydrichui Vilhelmui II]]. Markgrafas tuo metu buvo vidutinio amžiaus ir bevaikis, o karalius Frydrichas Vilhelmas II buvo jo giminaitis ir Hohencolernų giminės galva. Markgrafas su antrąja žmona angle persikraustė į Angliją.
1791 m. gruodžio 2 d. Brandenburgo-Ansbacho markgrafas Christianas Frydrichas Karolis Aleksandras, kuris valdė ir Bairoito markgrafystę, pardavė abi šias valdas [[Prūsijos karalius|Prūsijos karaliui]] [[Frydrichas Vilhelmas II|Frydrichui Vilhelmui II]]. Markgrafas tuo metu buvo vidutinio amžiaus ir bevaikis, o karalius Frydrichas Vilhelmas II buvo jo giminaitis ir Hohencolernų giminės galva. Markgrafas su antrąja žmona angle persikraustė į Angliją.
<br>1792 m. sausio 28 d. Brandenburgo-Ansbacho markgrafystė buvo oficialiai prijungta prie Prūsijos karalystės ir nustojo egzistuoti.
<br />1792 m. sausio 28 d. Brandenburgo-Ansbacho markgrafystė buvo oficialiai prijungta prie Prūsijos karalystės ir nustojo egzistuoti.


== Brandenburgo-Ansbacho markgrafai==
== Brandenburgo-Ansbacho markgrafai ==
* 1398: Frydrichas VI (taip pat buvo Niurnbergo burggrafas ir nuo 1415 m. - Brandenburgo kurfiurstas)
* 1398: Frydrichas VI (taip pat buvo Niurnbergo burggrafas ir nuo 1415 m. – Brandenburgo kurfiurstas)
* 1440: Albertas II Achilas (nuo 1470 - Brandenburgo kurfiurstas)
* 1440: Albertas II Achilas (nuo 1470 – Brandenburgo kurfiurstas)
* 1486: Frydrichas I
* 1486: Frydrichas I
* 1515: Jurgis Pamaldusis
* 1515: Jurgis Pamaldusis
Eilutė 68: Eilutė 68:
* 1686: Christianas Albrechtas
* 1686: Christianas Albrechtas
* 1692: Jurgis Frydrichas II Jaunesnysis
* 1692: Jurgis Frydrichas II Jaunesnysis
* 1703: Vilhelmas Frydrichas
* 1703: Vilhelmas Frydrichas
* 1723: Karolis Vilhelmas Frydrichas
* 1723: Karolis Vilhelmas Frydrichas
* 1757-1791: Christianas Frydrichas Karolis Aleksandras
* 1757–1791: Christianas Frydrichas Karolis Aleksandras


[[Kategorija:Valstybės Šventojoje Romos imperijoje]]
[[Kategorija:Valstybės Šventojoje Romos imperijoje]]

16:43, 8 lapkričio 2012 versija

Markgrafschaft Brandenburg-Ansbach
Brandenburgo-Ansbacho markgrafystė
Šventosios Romos imperijos valstybė

1398 m. – 1792

herbas of Ansbacho markgrafystė

herbas

Location of Ansbacho markgrafystė
Location of Ansbacho markgrafystė
1791 m. žemėlapis
Sostinė Ansbachas
Valdymo forma monarchija
Istorija
 - Niurnbergo burggrafystės padalinimas 1398 m. m.
 - prijungta prie Prūsijos karalystės 1792 m.

Brandenburgo-Ansbacho markgrafystė (vok. Markgrafschaft Brandenburg-Ansbach), kitaip Ansbacho markgrafystė ar Ansbacho kunigaikštystė (vok. Fürstentum Ansbach) – imperatorinio pavaldumo markgrafystė Šventosios Romos imperijoje, kurios centras buvo Bavarijos miestas Ansbachas. Markgrafystę valdė Hohencolernų giminės atstovai. Ši markgrafystė nebuvo marka.

Istorija

Markgrafystė buvo įkurta 1398 m., kai mirė Niurnbergo burggrafas Frydrichas V. Jo valdos buvo padalintos dviems jo sūnums – jaunesnysis sūnus Frydrichas VI gavo Ansbacho žemes, o vyresnysis Jonas III – Bairoito žemes. 1420 m. birželio 11 d. Jonui III mirus šias dvi valdas kartu ėmė valdyti Frydrichas VI, kuris 1415 m. buvo tapęs Brandenburgo kurfiurstu Frydrichu I.

1440 m. rugsėjo 21 d. kurfiurstas Frydrichas I mirė, ir jo valdytos žemės buvo padalintos jo sūnums – Jonas ėmė valdyti Bairoito markgrafystę (kitaip Brandenburgas-Kulmbachas), Frydrichas – Brandenburgo markgrafystę, o Albertas – Ansbacho markgrafystę. Ansbachą valdė jaunesniosios Hohencolernų šakos atstovai, o pati šaka buvo vadinama Brandenburgo-Ansbacho Hohencolernais.

1791 m. gruodžio 2 d. Brandenburgo-Ansbacho markgrafas Christianas Frydrichas Karolis Aleksandras, kuris valdė ir Bairoito markgrafystę, pardavė abi šias valdas Prūsijos karaliui Frydrichui Vilhelmui II. Markgrafas tuo metu buvo vidutinio amžiaus ir bevaikis, o karalius Frydrichas Vilhelmas II buvo jo giminaitis ir Hohencolernų giminės galva. Markgrafas su antrąja žmona angle persikraustė į Angliją.
1792 m. sausio 28 d. Brandenburgo-Ansbacho markgrafystė buvo oficialiai prijungta prie Prūsijos karalystės ir nustojo egzistuoti.

Brandenburgo-Ansbacho markgrafai

  • 1398: Frydrichas VI (taip pat buvo Niurnbergo burggrafas ir nuo 1415 m. – Brandenburgo kurfiurstas)
  • 1440: Albertas II Achilas (nuo 1470 – Brandenburgo kurfiurstas)
  • 1486: Frydrichas I
  • 1515: Jurgis Pamaldusis
  • 1543: Jurgis Frydrichas I Senasis
  • 1603: Joachimas Ernstas
  • 1625: Frydrichas II
  • 1634: Albertas II
  • 1667: Jonas Frydrichas
  • 1686: Christianas Albrechtas
  • 1692: Jurgis Frydrichas II Jaunesnysis
  • 1703: Vilhelmas Frydrichas
  • 1723: Karolis Vilhelmas Frydrichas
  • 1757–1791: Christianas Frydrichas Karolis Aleksandras