Julijonas Steponavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Žmogaus biografija |
{{Žmogaus biografija |
||
|fonas=rel |
|fonas=rel |
||
| Foto = {{GFDL-user}}[ |
| Foto = {{GFDL-user}} [[zagare79.jpg|frameless|Vilniaus arkivyskupas Julijonas Steponavičius]] |
||
| vaizdas = |
| vaizdas = |
||
| vaizdo plotis = |
| vaizdo plotis = 534 KiB |
||
| Herbas = |
| Herbas = |
||
| Herbo pavadinimas = |
| Herbo pavadinimas = |
||
| Eilutė 14: | Eilutė 14: | ||
| Motina = Emilija Barevičiūtė |
| Motina = Emilija Barevičiūtė |
||
<!-- Išsilavinimas --> |
|||
| išsilavinimas = |
|||
| alma_mater = <div> |
|||
* [[1936]] m. [[Vilniaus kunigų seminarija]]. |
|||
}} |
}} |
||
[[Vaizdas:Julijonas Steponavicius in the Church of St Casimir.JPG|thumb|Atminimo lenta [[Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia|Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje]]]] |
[[Vaizdas:Julijonas Steponavicius in the Church of St Casimir.JPG|thumb|Atminimo lenta [[Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia|Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje]]]] |
||
16:42, 29 spalio 2012 versija
| Julijonas Steponavičius | |
|---|---|
| Gimė | 1911 m. spalio 18 d. Miciūnų kaime, Gervėčių parapija, dabartinėje Baltarusijoje |
| Mirė | 1991 m. birželio 18 d. (79 metai) Vilniuje |
| Tėvas | Karolis Steponavičius |
| Motina | Emilija Barevičiūtė |
| Alma mater | |
Julijonas Steponavičius (1911 m. spalio 18 d. Miciūnų kaime, Gervėčių parapija, dabartinėje Baltarusijoje – 1991 m. birželio 18 d. Vilniuje) – Vilniaus arkivyskupas.
Biografija
1921 m. - 1930 m. mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, 1930 m. - 1936 m. studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje ir Vilniaus universitete. 1936 m. parašė magistro darbą lenkų kalba apie Vytautą Didįjį ir apgynė teologijos magistro laipsnį. 1936 m. birželio 21 d. Vilniaus arkikatedroje arkivyskupas R. Jalbžykovskis jį įšventino kunigu. Liepos 5 d. Gervėčių bažnyčioje jaunasis kunigas atlaikė pirmąsias Šv. Mišias. Netrukus buvo paskirtas į Rodūnią vikaru, ten lenkų valdžios buvo persekiotas. Perkeltas kapelionu ir tikybos dėstytoju į Gardino Bernardinų mergaičių mokyklą. Nuo 1939 m. buvo klebonas Palūšėje, nuo 1941 m. - Naujajame Daugėliškyje, nuo 1946 m. - Adutiškyje. Nuo 1953 m. buvo verbuojamas KGB, bet principingas kunigas atsisakė bendradarbiauti ir dalyvauti sovietinės propogandos kampanijose. 1955 m. gegužės 22 d. Julijonas Steponavičius popiežiaus Pijaus XII nominuotas tituliniu Antarado vyskupu ir Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko augziliaru. Kadangi tuo metu Panevėžio vyskupas administravo ir Vilniaus vyskupiją, Julijonas Steponavičius netrukus persikėlė į Vilnių.
1957 m. buvo paskirtas Panevėžio ir Vilniaus vyskupijų apaštališkuoju administratoriumi su rezidencinio vyskupo teisėmis. Įgaliojimus pradėjo vykdyti 1958 m. sausio 3 d., nuolat konfliktavo su sovietų valdžia. Atsisakęs paklusti LTSR partinių organizacijų reikalavimams uždrausti kunigams katekizuoti vaikus, rengti rekolekcijas, atlaidus, jaunimui dalyvauti bažnytinėje veikloje (patarnauti šv. Mišiose, dalyvauti procesijose, chore), šventinti į kunigus tris įtariamus bendradarbiavimu su KGB seminarijos klierikus, taip pat už veiklesnių kunigų rėmimą Nepaklusęs uždrausti jaunimui dalyvauti religinėje veikloje, 1961 m. sausio 18 dieną, Religijos reikalų tarybos įgaliotinio J. Rugienio reikalavimu vyskupas J. Steponavičius buvo nušalintas nuo vyskupo pareigų ir ištremtas į Žagarę.
Joniškio rajono Vykdomasis komitetas jam operatyviai buvo paruošęs A. Ždanovo g. 5 (dabar P. Avižonio g. 5) trijų kambarių butą su paslėpta pasiklausymo aparatūra. Šalia, antrajame aukšte, gyveno tuometiniam saugumui dirbusi šeima, nuolat perdavinėjusi žinias. 34 kv. m komunalinis butas buvo įrengtas avariniame name, be patogumų.
Tremtyje eidamas kunigo altaristos pareigas rėmė pogrindinę Lietuvos Katalikų bažnyčios veiklą, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą ir sąjūdį, šventino į kunigus baigusiuosius pogrindinę kunigų seminariją, davė leidimą steigti Eucharistijos bičiulių sąjūdį.
1988 m. gruodžio 28 d. leista eiti Vilniaus arkivyskupijos apaštališkojo administratoriaus pareigas. 1989 m. vasario 7 d. popiežiaus Jono Pauliaus II pakėlė arkivyskupu ir paskyrė Vilniaus arkivyskupijos ordinaru.
Arkivyskupas Julijonas Steponavičius mirė Vilniuje 1991 m. birželio 18 d., palaidotas birželio 24 d. Vilniaus arkikatedros bazilikos Vyskupų kriptoje, 1992 m. perlaidotas Tremtinių koplyčioje prie vakarinės sienos.
1999 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dekretu Nr. 311 Vilniaus arkivyskupą Julijoną Steponavičių (po mirties) apdovanojo Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinu (dabar Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius).
2011 m. spalio 23 d. Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje buvo švenčiamos Vilniaus arkivyskupo Julijono Steponavičiaus 100-osios gimimo metinės. Šiame minėjime dalyvavo Lietuvos Katalikų bažnyčios vyskupai, kunigai, tikintieji, valdžios atstovai. Šv. Mišių metu giedojo Vilniaus arkikatedros bazilikos grigališkasis choras „Schola Gregoriana Vilnensis“, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios grigališkojo choralo studija „Schola Cantorum De Regina Pacis“ ir kitų miestų chorai. Po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio buvo pašventintas Žagarės klebono Mariaus Dyglio iniciatyva pastatytas Akmeninio Rūpintojėlio koplystulpis Vilniaus arkivyskupo Julijono Steponavičiaus apaštalavimui Žagarėje atminti.
Šaltiniai
- J. Boruta SJ, Arkivyskupas Julijonas Steponavičius (1911–1936-1955-1991) // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. – T. 19. P. 616.
- XX a. Lietuvos Katalikų Bažnyčios kelio simbolis – Vilniaus arkivyskupas Julijonas Steponavičius, 1911-1991 m. / Leidinys skirtas arkivyskupo Julijono Steponavičiaus gimimo 100-osioms, kunygystės šventimų 75-osioms, ištrėmimo į Žagarę 50-osioms ir iškeliavimo amžinybėn 20-osioms metinėms [paruošė Marius Dyglys]. 2011 (Kaunas : Arx Baltica). P. 32.
