Julijonas Steponavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
DYGLYS (aptarimas | indėlis)
DYGLYS (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 24: Eilutė 24:
[[1957]] m. buvo paskirtas Panevėžio ir Vilniaus vyskupijų [[[apaštališkasis administratorius|apaštališkuoju administratoriumi]]] su rezidencinio vyskupo teisėmis. Įgaliojimus pradėjo vykdyti [[1958]] m. [[sausio 3]] d., nuolat konfliktavo su sovietų valdžia. Atsisakęs paklusti LTSR partinių organizacijų reikalavimams uždrausti kunigams katekizuoti vaikus, rengti rekolekcijas, atlaidus, jaunimui dalyvauti bažnytinėje veikloje (patarnauti šv. Mišiose, dalyvauti procesijose, chore), šventinti į kunigus tris įtariamus bendradarbiavimu su [[KGB]] seminarijos klierikus, taip pat už veiklesnių kunigų rėmimą Nepaklusęs uždrausti jaunimui dalyvauti religinėje veikloje, [[1961 m.]]  sausio 18 dieną, Religijos reikalų tarybos įgaliotinio J. [[Rugienis|Rugienio]] reikalavimu vyskupas J. Steponavičius buvo nušalintas nuo vyskupo pareigų ir ištremtas į [[Žagarė|Žagarę]].
[[1957]] m. buvo paskirtas Panevėžio ir Vilniaus vyskupijų [[[apaštališkasis administratorius|apaštališkuoju administratoriumi]]] su rezidencinio vyskupo teisėmis. Įgaliojimus pradėjo vykdyti [[1958]] m. [[sausio 3]] d., nuolat konfliktavo su sovietų valdžia. Atsisakęs paklusti LTSR partinių organizacijų reikalavimams uždrausti kunigams katekizuoti vaikus, rengti rekolekcijas, atlaidus, jaunimui dalyvauti bažnytinėje veikloje (patarnauti šv. Mišiose, dalyvauti procesijose, chore), šventinti į kunigus tris įtariamus bendradarbiavimu su [[KGB]] seminarijos klierikus, taip pat už veiklesnių kunigų rėmimą Nepaklusęs uždrausti jaunimui dalyvauti religinėje veikloje, [[1961 m.]]  sausio 18 dieną, Religijos reikalų tarybos įgaliotinio J. [[Rugienis|Rugienio]] reikalavimu vyskupas J. Steponavičius buvo nušalintas nuo vyskupo pareigų ir ištremtas į [[Žagarė|Žagarę]].


[[Joniškio rajono Vykdomasis komitetas]] jam operatyviai buvo paruošęs [[Andrejus Ždanovas|A. Ždanovo]] g. 5 (dabar P. [[Avižonis|Avižonio]] g. 5) trijų kambarių butą su paslėpta pasiklausymo aparatūra. Šalia, antrajame aukšte, gyveno tuometiniam saugumui dirbusi šeima, nuolat perdavinėjusi žinias. 34 kv. m komunalinis butas buvo įrengtas avariniame name, be patogumų.
[[Joniškio rajono Vykdomasis komitetas]] jam operatyviai buvo paruošęs [[Andrejus Ždanovas|A. Ždanovo]] g. 5 (dabar P. [[Avižonis|Avižonio]] g. 5) trijų kambarių butą su paslėpta pasiklausymo aparatūra. Šalia, antrajame aukšte, gyveno tuometiniam saugumui dirbusi šeima, nuolat perdavinėjusi žinias. 34 kv. m komunalinis butas buvo įrengtas avariniame name, be patogumų.


Tremtyje eidamas kunigo altaristos pareigas rėmė pogrindinę [[Lietuva|Lietuvos]] [[Katalikų bažnyčia|Katalikų bažnyčios]] veiklą, [[Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas|Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą]] ir sąjūdį, šventino į kunigus baigusiuosius pogrindinę kunigų seminariją, davė leidimą steigti [[Eucharistija|Eucharistijos]] bičiulių sąjūdį.
[[1988]] m. [[gruodžio 28]] d. leista eiti Vilniaus [[arkivyskupija|arkivyskupijos]] apaštališkojo administratoriaus pareigas. [[1989]] m. [[vasario 7]] d. popiežiaus [[Jonas Paulius II|Jono Pauliaus II]] pakėlė arkivyskupu ir paskyrė Vilniaus arkivyskupijos ordinaru.


[[1988]] m. [[gruodžio 28]] d. leista eiti [[Vilniaus arkivyskupija|Vilniaus arkivyskupijos]] apaštališkojo administratoriaus pareigas. [[1989]] m. [[vasario 7]] d. popiežiaus [[Jonas Paulius II|Jono Pauliaus II]] pakėlė arkivyskupu ir paskyrė Vilniaus arkivyskupijos ordinaru.
Arkivyskupas Julijonas Steponavičius mirė [[Vilnius|Vilniuje]] [[1991 m.]] birželio 18 d., palaidotas [[Vilniaus arkikatedra bazilika|Vilniaus arkikatedros bazilikos]] Tremtinių koplyčioje.

Arkivyskupas Julijonas Steponavičius mirė [[Vilnius|Vilniuje]] [[1991 m.]] birželio 18 d., palaidotas birželio 24 d. [[Vilniaus arkikatedra bazilika|Vilniaus arkikatedros bazilikos]] Vyskupų kriptoje, [[1992 m.]] perlaidotas Tremtinių koplyčioje prie vakarinės sienos.


[[1999 m.]] vasario 1 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas [[Valdas Adamkus]] dekretu Nr. 311 Vilniaus arkivyskupą Julijoną Steponavičių (po mirties) apdovanojo [[Vyčio kryžiaus 2 laipsnio ordinas|Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinu]] (dabar Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius).
[[1999 m.]] vasario 1 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas [[Valdas Adamkus]] dekretu Nr. 311 Vilniaus arkivyskupą Julijoną Steponavičių (po mirties) apdovanojo [[Vyčio kryžiaus 2 laipsnio ordinas|Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinu]] (dabar Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius).

14:53, 29 spalio 2012 versija

Julijonas Steponavičius
Gimė 1911 m. spalio 18 d.
Miciūnų kaime, Gervėčių parapija, dabartinėje Baltarusijoje
Mirė 1991 m. birželio 18 d. (79 metai)
Vilniuje
Tėvas Karolis Steponavičius
Motina Emilija Barevičiūtė
Vaizdas:Julijonas Steponavicius in the Church of St Casimir.JPG
Atminimo lenta Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje

Julijonas Steponavičius (1911 m. spalio 18 d. Miciūnų kaime, Gervėčių parapija, dabartinėje Baltarusijoje – 1991 m. birželio 18 d. Vilniuje) – Vilniaus arkivyskupas.

Biografija

1921 m. - 1930 m. mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, 1930 m. - 1936 m. studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje ir Vilniaus universitete. 1936 m. parašė magistro darbą lenkų kalba apie Vytautą Didįjį ir apgynė teologijos magistro laipsnį. 1936 m. birželio 21 d. Vilniaus arkikatedroje arkivyskupas R. Jalbžykovskis jį įšventino kunigu. Liepos 5 d. Gervėčių bažnyčioje jaunasis kunigas atlaikė pirmąsias Šv. Mišias. Netrukus buvo paskirtas į Rodūnią vikaru, ten lenkų valdžios buvo persekiotas. Perkeltas kapelionu ir tikybos dėstytoju į Gardino Bernardinų mergaičių mokyklą. Nuo 1939 m.  buvo klebonas Palūšėje, nuo 1941 m. - Naujajame Daugėliškyje, nuo 1946 m. - Adutiškyje. Nuo 1953 m. buvo verbuojamas KGB, bet principingas kunigas atsisakė bendradarbiauti ir dalyvauti sovietinės propogandos kampanijose. 1955 m. gegužės 22 d. Julijonas Steponavičius popiežiaus Pijaus XII nominuotas tituliniu Antarado vyskupu ir Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko augziliaru. Kadangi tuo metu Panevėžio vyskupas administravo ir Vilniaus vyskupiją, Julijonas Steponavičius netrukus persikėlė į Vilnių.

1957 m. buvo paskirtas Panevėžio ir Vilniaus vyskupijų [[[apaštališkasis administratorius|apaštališkuoju administratoriumi]]] su rezidencinio vyskupo teisėmis. Įgaliojimus pradėjo vykdyti 1958 m. sausio 3 d., nuolat konfliktavo su sovietų valdžia. Atsisakęs paklusti LTSR partinių organizacijų reikalavimams uždrausti kunigams katekizuoti vaikus, rengti rekolekcijas, atlaidus, jaunimui dalyvauti bažnytinėje veikloje (patarnauti šv. Mišiose, dalyvauti procesijose, chore), šventinti į kunigus tris įtariamus bendradarbiavimu su KGB seminarijos klierikus, taip pat už veiklesnių kunigų rėmimą Nepaklusęs uždrausti jaunimui dalyvauti religinėje veikloje, 1961 m.  sausio 18 dieną, Religijos reikalų tarybos įgaliotinio J. Rugienio reikalavimu vyskupas J. Steponavičius buvo nušalintas nuo vyskupo pareigų ir ištremtas į Žagarę.

Joniškio rajono Vykdomasis komitetas jam operatyviai buvo paruošęs A. Ždanovo g. 5 (dabar P. Avižonio g. 5) trijų kambarių butą su paslėpta pasiklausymo aparatūra. Šalia, antrajame aukšte, gyveno tuometiniam saugumui dirbusi šeima, nuolat perdavinėjusi žinias. 34 kv. m komunalinis butas buvo įrengtas avariniame name, be patogumų.

Tremtyje eidamas kunigo altaristos pareigas rėmė pogrindinę Lietuvos Katalikų bažnyčios veiklą, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą ir sąjūdį, šventino į kunigus baigusiuosius pogrindinę kunigų seminariją, davė leidimą steigti Eucharistijos bičiulių sąjūdį.

1988 m. gruodžio 28 d. leista eiti Vilniaus arkivyskupijos apaštališkojo administratoriaus pareigas. 1989 m. vasario 7 d. popiežiaus Jono Pauliaus II pakėlė arkivyskupu ir paskyrė Vilniaus arkivyskupijos ordinaru.

Arkivyskupas Julijonas Steponavičius mirė Vilniuje 1991 m. birželio 18 d., palaidotas birželio 24 d. Vilniaus arkikatedros bazilikos Vyskupų kriptoje, 1992 m. perlaidotas Tremtinių koplyčioje prie vakarinės sienos.

1999 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dekretu Nr. 311 Vilniaus arkivyskupą Julijoną Steponavičių (po mirties) apdovanojo Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinu (dabar Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius).

2011 m. spalio 23 d. Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje buvo švenčiamos Vilniaus arkivyskupo Julijono Steponavičiaus 100-osios gimimo metinės. Šiame minėjime dalyvavo Lietuvos Katalikų bažnyčios vyskupai, kunigai, tikintieji, valdžios atstovai. Šv. Mišių metu giedojo Vilniaus arkikatedros bazilikos grigališkasis choras „Schola Gregoriana Vilnensis“, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios grigališkojo choralo studija „Schola Cantorum De Regina Pacis“ ir kitų miestų chorai. Po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio buvo pašventintas Žagarės klebono Mariaus Dyglio iniciatyva pastatytas Akmeninio Rūpintojėlio koplystulpis Vilniaus arkivyskupo Julijono Steponavičiaus apaštalavimui Žagarėje atminti.

Šaltiniai

  • J. Boruta SJ, Arkivyskupas Julijonas Steponavičius (1911–1936-1955-1991) // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. – T. 19. P. 616.

Nuorodos

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Prieš tai:
Kazimieras Paltarokas
Panevėžio vyskupas

19581960
Po to:
Paulius Šidlauskas
Prieš tai:
Kazimieras Paltarokas
Vilniaus arkivyskupas
19581961 19891991
Po to:
Česlovas Krivaitis

--DYGLYS (aptarimas) 11:53, 29 spalio 2012 (EET) --DYGLYS (aptarimas) 11:53, 29 spalio 2012 (EET) --DYGLYS (aptarimas) 13:20, 29 spalio 2012 (EET)--DYGLYS (aptarimas) 13:20, 29 spalio 2012 (EET)