Julijonas Steponavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
259 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
Nuo [[1939 m.]]  buvo [[klebonas]] [[Palūšė]]je, nuo [[1941 m.]] - [[Naujasis Daugėliškis|Naujajame Daugėliškyje]], nuo [[1946 m.]] - [[Adutiškis|Adutiškyje]]. Nuo [[1953 m.]] buvo verbuojamas [[KGB]], bet principingas kunigas atsisakė bendradarbiauti ir dalyvauti sovietinės propogandos kampanijose. [[1955 m.]] gegužės 22 d. Julijonas Steponavičius [[popiežius|popiežiaus]] [[Pijus XII|Pijaus XII]] nominuotas tituliniu Antarado vyskupu ir Panevėžio vyskupo [[Kazimieras Paltarokas|Kazimiero Paltaroko]] augziliaru. Kadangi tuo metu Panevėžio vyskupas administravo ir Vilniaus vyskupiją, Julijonas Steponavičius netrukus persikėlė į Vilnių.
 
[[1957]] m. buvo paskirtas Panevėžio ir Vilniaus vyskupijų [[[[apaštališkasis administratorius|apaštališkuoju administratoriumi]]]] su rezidencinio vyskupo teisėmis. Įgaliojimus pradėjo vykdyti [[1958]] m. [[sausio 3]] d., nuolat konfliktavo su sovietų valdžia. Atsisakęs paklusti LTSR partinių organizacijų reikalavimams uždrausti kunigams katekizuoti vaikus, rengti rekolekcijas, atlaidus, jaunimui dalyvauti bažnytinėje veikloje (patarnauti šv. Mišiose, dalyvauti procesijose, chore), šventinti į kunigus tris įtariamus bendradarbiavimu su [[KGB]] seminarijos klierikus, taip pat už veiklesnių kunigų rėmimą Nepaklusęs uždrausti jaunimui dalyvauti religinėje veikloje, [[1961 m.]]  sausio 18 dieną, Religijos reikalų tarybos įgaliotinio J. [[Rugienis|Rugienio]] reikalavimu vyskupas J. Steponavičius buvo nušalintas nuo vyskupo pareigų ir ištremtas į [[Žagarė|Žagarę]].
 
[[Joniškio rajono Vykdomasis komitetas]] jam operatyviai buvo paruošęs A. [[Andrejus Ždanovas|A. Ždanovo]] g. 5 (dabar P. [[Avižonis|Avižonio]] g. 5) trijų kambarių butą su paslėpta pasiklausymo aparatūra. Šalia, antrajame aukšte, gyveno tuometiniam saugumui dirbusi šeima, nuolat perdavinėjusi žinias. 34 kv. m komunalinis butas buvo įrengtas avariniame name, be patogumų.
 
[[1988]] m. [[gruodžio 28]] d. leista eiti Vilniaus [[arkivyskupija|arkivyskupijos]] apaštališkojo administratoriaus pareigas. [[1989]] m. [[vasario 7]] d. popiežiaus [[Jonas Paulius II|Jono Pauliaus II]] pakėlė arkivyskupu ir paskyrė Vilniaus arkivyskupijos ordinaru.
Arkivyskupas Julijonas Steponavičius mirė [[Vilnius|Vilniuje]] [[1991 m.]] birželio 18 d., palaidotas [[Vilniaus arkikatedra bazilika|Vilniaus arkikatedros bazilikos]] Tremtinių koplyčioje.
 
[[1999 m.]] apdovanotasvasario 1 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas [[Valdas Adamkus]] dekretu Nr. 311 Vilniaus arkivyskupą Julijoną Steponavičių (po mirties) apdovanojo [[Vyčio kryžiaus 2 laipsnio ordinas|Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinu]] (dabar Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius).
 
[[2011 m.]] spalio 23 d. [[Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia|Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje]] buvo švenčiamos Vilniaus arkivyskupo Julijono Steponavičiaus 100-osios gimimo metinės. Šiame minėjime dalyvavo Lietuvos Katalikų bažnyčios vyskupai, kunigai, tikintieji, valdžios atstovai. Šv. Mišių metu giedojo [[Vilniaus arkikatedra|Vilniaus arkikatedros]] bazilikos grigališkasis choras „Schola Gregoriana Vilnensis“, [[Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia|Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios]] grigališkojo choralo studija „Schola Cantorum De Regina Pacis“ ir kitų miestų chorai. Po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje Šiaulių vyskupo [[Eugenijus Bartulis|Eugenijaus Bartulio]] buvo pašventintas Žagarės klebono Mariaus Dyglio iniciatyva pastatytas Akmeninio Rūpintojėlio koplystulpis Vilniaus arkivyskupo Julijono Steponavičiaus apaštalavimui [[Žagarė|Žagarėje]] atminti.
 
== Šaltiniai ==
821

pakeitimas

Naršymo meniu