Julijonas Steponavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 25: | Eilutė 25: | ||
[[1957]] m. [[apaštališkasis administratorius]], turintis rezidencinio vyskupo teises. Įgaliojimus pradėjo vykdyti [[1958]] m. [[sausio 3]] d. |
[[1957]] m. [[apaštališkasis administratorius]], turintis rezidencinio vyskupo teises. Įgaliojimus pradėjo vykdyti [[1958]] m. [[sausio 3]] d. |
||
1961 m. sausio 18 dieną, Religijos reikalų tarybos įgaliotinio J. Rugienio reikalavimu vyskupas J. Steponavičius ištremiamas į Žagarę. Joniškio rajono Vykdomasis komitetas jam operatyviai buvo paruošęs A. Ždanovo g. 5 (dabar P. Avižonio g. 5) trijų kambarių butą su paslėpta pasiklausymo aparatūra. Šalia, antrajame aukšte, gyveno tuometiniam saugumui dirbusi šeima, nuolat perdavinėjusi žinias. 34 kv. m komunalinis butas buvo įrengtas avariniame name, be patogumų. Pagrindinės ištrėmimo priežastys – nepaklusnumas sovietų valdžiai: nesutiko bendradarbiauti, nedraudė jaunimui dalyvauti religinėje veikloje |
[[1961 m.]] m. sausio 18 dieną, Religijos reikalų tarybos įgaliotinio J. [[Rugienis|Rugienio]] reikalavimu vyskupas J. Steponavičius ištremiamas į [[Žagarė|Žagarę]]. Joniškio rajono Vykdomasis komitetas jam operatyviai buvo paruošęs A. Ždanovo g. 5 (dabar P. Avižonio g. 5) trijų kambarių butą su paslėpta pasiklausymo aparatūra. Šalia, antrajame aukšte, gyveno tuometiniam saugumui dirbusi šeima, nuolat perdavinėjusi žinias. 34 kv. m komunalinis butas buvo įrengtas avariniame name, be patogumų. Pagrindinės ištrėmimo priežastys – nepaklusnumas sovietų valdžiai: nesutiko bendradarbiauti, nedraudė jaunimui dalyvauti religinėje veikloje |
||
[[1988]] m. [[gruodžio 28]] d. leista eiti Vilniaus [[arkivyskupija|arkivyskupijos]] apaštališkojo administratoriaus pareigas. [[1989]] m. [[vasario 7]] d. popiežiaus [[Jonas Paulius II|Jono Pauliaus II]] pakėlė arkivyskupu ir paskyrė Vilniaus arkivyskupijos ordinaru. |
[[1988]] m. [[gruodžio 28]] d. leista eiti Vilniaus [[arkivyskupija|arkivyskupijos]] apaštališkojo administratoriaus pareigas. [[1989]] m. [[vasario 7]] d. popiežiaus [[Jonas Paulius II|Jono Pauliaus II]] pakėlė arkivyskupu ir paskyrė Vilniaus arkivyskupijos ordinaru. |
||
17:26, 28 spalio 2012 versija
| Julijonas Steponavičius | |
|---|---|
| Gimė | 1911 m. spalio 18 d. Miciūnų kaime, Gervėčių parapija, dabartinėje Baltarusijoje |
| Mirė | 1991 m. birželio 18 d. (79 metai) Vilniuje |
Julijonas Steponavičius (1911 m. spalio 18 d. Miciūnų kaime, Gervėčių parapija, dabartinėje Baltarusijoje – 1991 m. birželio 18 d. Vilniuje) – Vilniaus arkivyskupas.
Biografija
Baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją. 1930 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. 1936 m. įšventintas kunigu. Vikaravo Rodūnėje, ten lenkų valdžios persekiotas.
Nuo 1939 m. dirbo klebonu Palūšėje, Naujajame Daugėliškyje, Adutiškyje. 1955 m. popiežiaus Pijaus XII nominavo jį tituliniu Antarados vyskupu ir vyskupo Kazimiero Paltaroko augziliaru; Julijonas Steponavičius persikėlė į Vilnių.
1957 m. apaštališkasis administratorius, turintis rezidencinio vyskupo teises. Įgaliojimus pradėjo vykdyti 1958 m. sausio 3 d.
1961 m. m. sausio 18 dieną, Religijos reikalų tarybos įgaliotinio J. Rugienio reikalavimu vyskupas J. Steponavičius ištremiamas į Žagarę. Joniškio rajono Vykdomasis komitetas jam operatyviai buvo paruošęs A. Ždanovo g. 5 (dabar P. Avižonio g. 5) trijų kambarių butą su paslėpta pasiklausymo aparatūra. Šalia, antrajame aukšte, gyveno tuometiniam saugumui dirbusi šeima, nuolat perdavinėjusi žinias. 34 kv. m komunalinis butas buvo įrengtas avariniame name, be patogumų. Pagrindinės ištrėmimo priežastys – nepaklusnumas sovietų valdžiai: nesutiko bendradarbiauti, nedraudė jaunimui dalyvauti religinėje veikloje
1988 m. gruodžio 28 d. leista eiti Vilniaus arkivyskupijos apaštališkojo administratoriaus pareigas. 1989 m. vasario 7 d. popiežiaus Jono Pauliaus II pakėlė arkivyskupu ir paskyrė Vilniaus arkivyskupijos ordinaru.
Palaidotas Vilniaus arkikatedros bazilikos tremtinių koplyčioje.
