Halldór Laxness: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kailis (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Halldór Laxness | paveikslėlis = Halldór Kiljan Laxness 1955.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 22...
 
Nestea (aptarimas | indėlis)
Eilutė 29: Eilutė 29:
}}
}}


'''Halldór Laxness''' ([[1902]] m. [[balandžio 23]] d. – [[1998]] m. [[vasario 8]] d.) buvo XX a. [[islandai|islandų]] rašytojas. Laxness per savo karjerą rašė eilėraščius, straipsnius, pjeses, trumpas istorijas ir noveles. Jo kūrybą įtakojo [[August Strindberg]], [[Sigmund Freud]], [[Sinclair Lewis]], [[Upton Sinclair]], [[Bertold Brecht]] ir [[Ernest Hemingway]]<ref>Guðmundsson, pp. 49, 117, 149, 238, 294</ref>. [[1955]] m. jis laimėjo [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premiją]].
'''Halldór Laxness''' ([[1902]] m. [[balandžio 23]] d. – [[1998]] m. [[vasario 8]] d.) buvo XX a. [[islandai|islandų]] rašytojas. Laxness per savo karjerą rašė eilėraščius, straipsnius, pjeses, trumpas istorijas ir noveles. Jo kūrybą įtakojo [[August Strindberg]], [[Sigmund Freud]], [[Sinclair Lewis]], [[Upton Sinclair]], [[Bertold Brecht]] ir [[Ernest Hemingway]]<ref>Guðmundsson, pp. 49, 117, 149, 238, 294</ref>. [[1955]] m. jis laimėjo [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premiją]].


== Biografija ==
== Biografija ==


Halldór Laxness tikrasis vardas yra Halldór Guðjónsson. Jis gimė [[Reikjavikas|Reikjavike]] [[1902]] m. Jo šeima [[1905]] m. persikėlė į Laxnes prie Mosfellsbær į šiaurę nuo Reikjaviko. Jis greitai pradėjo skaityti knygas ir rašyti istorijas. Kai jam buvo 14 metų laikraštis Morgunblaðið išspausdino jo straipsnį. Jo pirmas romanas ''Gamtos namai'' išleistas [[1919]] m.<ref>Guðmundsson, p. 33</ref> Tuo metu jis pradėjo savo keliones Europoje.<ref>Guðmundsson, p. 34</ref>
Halldór Laxness tikrasis vardas yra Halldór Guðjónsson. Jis gimė [[Reikjavikas|Reikjavike]] [[1902]] m. Jo šeima [[1905]] m. persikėlė į Laxnes prie Mosfellsbær į šiaurę nuo Reikjaviko. Jis greitai pradėjo skaityti knygas ir rašyti istorijas. Kai jam buvo 14 metų laikraštis Morgunblaðið išspausdino jo straipsnį. Jo pirmas romanas ''Gamtos namai'' išleistas [[1919]] m.<ref>Guðmundsson, p. 33</ref> Tuo metu jis pradėjo savo keliones Europoje.<ref>Guðmundsson, p. 34</ref>


[[1922]] m. jis įstojo į Šv. Moriso vienuolyną [[Klervo]], [[Liuksemburgas|Liuksemburge]]. Ten vienuoliai laikėsi Benediktinų regulos. Laxness priėmė katalikų krikštą [[1923]] m. pradžioje. Po to jis pasikeiė pavardę į Laxness (pagal kaimą, kuriame gyveno).
[[1922]] m. jis įstojo į Šv. Moriso vienuolyną [[Klervo]], [[Liuksemburgas|Liuksemburge]]. Ten vienuoliai laikėsi Benediktinų regulos. Laxness priėmė katalikų krikštą [[1923]] m. pradžioje. Po to jis pasikeitė pavardę į Laxness (pagal kaimą, kuriame gyveno).


Vienuolyne jis skaitė, studijavo prancūzų kalbą, lotynų, filosofiją ir teologiją. Čia Halldór Laxness parašė ''Po šventuoju kalnu'' [[1924]] m. Po religijos pakeitimo jis tapo vienuolių grupės, kuri meldėsi už Skandinavijos atsivertimą į katalikybę nariu.
Vienuolyne jis skaitė, studijavo prancūzų kalbą, lotynų, filosofiją ir teologiją. Čia Halldór Laxness parašė ''Po šventuoju kalnu'' [[1924]] m. Po religijos pakeitimo jis tapo vienuolių grupės, kuri meldėsi už Skandinavijos atsivertimą į katalikybę nariu.


Laxness religinis laikotarpis ilgai netruko, kelionėje į Ameriką jis susižavėjo socializmu.<ref>[http://www.nobelprize.org/nobel_prizes/literature/laureates/1955/laxness.html Halldór Laxness biography]. nobelprize.org</ref> Ten jis bandė kurti filmų scenarijus Holivudo filmams [[1927]]-[[1929]] m.
Laxness religinis laikotarpis ilgai netruko, kelionėje į Ameriką jis susižavėjo socializmu.<ref>[http://www.nobelprize.org/nobel_prizes/literature/laureates/1955/laxness.html Halldór Laxness biography]. nobelprize.org</ref> Ten jis bandė kurti filmų scenarijus Holivudo filmams [[1927]][[1929]] m.


XX a. trečiame dešimtmetyje Halldór Laxness tapo „jaunesnės kartos apaštalu“ ir puolė kito islandų rašytojo [[Einar Hjörleifsson Kvaran]], kuris buvo |Nobelio premijos kandidatas, krikščionišką spiritualizmą. Jis taip pat keliavo į Tarybų sąjungą, gyrė jos sistemą ir kultūrą.
XX a. trečiame dešimtmetyje Halldór Laxness tapo „jaunesnės kartos apaštalu“ ir puolė kito islandų rašytojo [[Einar Hjörleifsson Kvaran]], kuris buvo |Nobelio premijos kandidatas, krikščionišką spiritualizmą. Jis taip pat keliavo į Tarybų sąjungą, gyrė jos sistemą ir kultūrą.


Laxness išvertė į islandų kalbą Ernest Hemingway ''Atsisveikinimą su ginklais'' [[1941]] m. su daugybe neologizmų. 1943–46 m. jis parašė istorinį romaną ''Islandijos varpas''.
Laxness išvertė į islandų kalbą Ernest Hemingway ''Atsisveikinimą su ginklais'' [[1941]] m. su daugybe neologizmų. 1943–46 m. jis parašė istorinį romaną ''Islandijos varpas''.


Atsakydamas į nuolatinę JAV armijos bazę [[Keblavikas|Keblavike]] jis parašė satyrą Atomo stotis. Tai buvo viena iš priežasčių kodėl jis atsidūrė JAV juoduosiuose sąrašuose.<ref>Chay Lemoine (2010-11-18). [http://www.icenews.is/index.php/2010/11/18/the-view-from-here-no-8/#more-19435 The View from Here, No. 8]. icenews.is</ref>
Atsakydamas į nuolatinę JAV armijos bazę [[Keblavikas|Keblavike]] jis parašė satyrą Atomo stotis. Tai buvo viena iš priežasčių kodėl jis atsidūrė JAV juoduosiuose sąrašuose.<ref>Chay Lemoine (2010-11-18). [http://www.icenews.is/index.php/2010/11/18/the-view-from-here-no-8/#more-19435 The View from Here, No. 8]. icenews.is</ref>


[[1953]] m. jis buvo apdovanotas sovietų remiamos Pasaulio taikos tarybos literatūrine premija, o [[1955]] m. - Nobelio literatūros premija.
[[1953]] m. jis buvo apdovanotas sovietų remiamos Pasaulio taikos tarybos literatūrine premija, o [[1955]] m. – Nobelio literatūros premija.


Jis nusivylė Tarybų sąjunga po jos karinių veiksmų [[Vengrija|Vengrijoje]] [[1956]] m.
Jis nusivylė Tarybų sąjunga po jos karinių veiksmų [[Vengrija|Vengrijoje]] [[1956]] m.


[[1957]] m. Halldór Laxness su žmona keliavo po pasaulį, lankėsi Amerikoje, [[Pekinas|Pekine]], Bombėjuje, [[Kairas|Kaire]] ir [[Roma|Romoje]].
[[1957]] m. Halldór Laxness su žmona keliavo po pasaulį, lankėsi Amerikoje, [[Pekinas|Pekine]], Bombėjuje, [[Kairas|Kaire]] ir [[Roma|Romoje]].


XX a. septintame dešimtmetyje jis rašė pjkeses Islandijos teatrams. Iš jų sėkmingiausia buvo ''Balanžių pokylis'' [[1966]] m..
XX a. septintame dešimtmetyje jis rašė pjeses Islandijos teatrams. Iš jų sėkmingiausia buvo ''Balanžių pokylis'' [[1966]] m..


Jis toliau rašė, o jo žmona Auður Sveinsdóttir buvo jo sekretore ir verslo vadybininke. Senatvėje Halldór Laxness susirgo [[Alzheimerio liga]], buvo perkeltas į senelių namus, kur mirė 95 metų. Jis buvo dukart vedęs, turėjo 4 vaikus.
Jis toliau rašė, o jo žmona Auður Sveinsdóttir buvo jo sekretore ir verslo vadybininke. Senatvėje Halldór Laxness susirgo [[Alzheimerio liga]], buvo perkeltas į senelių namus, kur mirė būdamas 95 metų. Jis buvo dukart vedęs, turėjo 4 vaikus.


== Išnašos ==
== Išnašos ==

11:52, 17 spalio 2012 versija

Halldór Laxness
Gimė 1902 m. balandžio 23 d.
Reikjavikas, Islandija
Mirė 1998 m. vasario 8 d. (95 metai)
Reikjavikas, Islandija
Tautybė islandas
Tėvas Guðjón Helgason
Motina Sigríður Halldórsdóttir
Sutuoktinis (-ė) Auður Sveinsdóttir
Veikla rašytojas
Žymūs apdovanojimai

1955 m. Nobelio literatūros premija

Vikiteka Halldór Laxness

Halldór Laxness (1902 m. balandžio 23 d. – 1998 m. vasario 8 d.) buvo XX a. islandų rašytojas. Laxness per savo karjerą rašė eilėraščius, straipsnius, pjeses, trumpas istorijas ir noveles. Jo kūrybą įtakojo August Strindberg, Sigmund Freud, Sinclair Lewis, Upton Sinclair, Bertold Brecht ir Ernest Hemingway[1]. 1955 m. jis laimėjo Nobelio literatūros premiją.

Biografija

Halldór Laxness tikrasis vardas yra Halldór Guðjónsson. Jis gimė Reikjavike 1902 m. Jo šeima 1905 m. persikėlė į Laxnes prie Mosfellsbær į šiaurę nuo Reikjaviko. Jis greitai pradėjo skaityti knygas ir rašyti istorijas. Kai jam buvo 14 metų laikraštis Morgunblaðið išspausdino jo straipsnį. Jo pirmas romanas Gamtos namai išleistas 1919 m.[2] Tuo metu jis pradėjo savo keliones Europoje.[3]

1922 m. jis įstojo į Šv. Moriso vienuolyną Klervo, Liuksemburge. Ten vienuoliai laikėsi Benediktinų regulos. Laxness priėmė katalikų krikštą 1923 m. pradžioje. Po to jis pasikeitė pavardę į Laxness (pagal kaimą, kuriame gyveno).

Vienuolyne jis skaitė, studijavo prancūzų kalbą, lotynų, filosofiją ir teologiją. Čia Halldór Laxness parašė Po šventuoju kalnu 1924 m. Po religijos pakeitimo jis tapo vienuolių grupės, kuri meldėsi už Skandinavijos atsivertimą į katalikybę nariu.

Laxness religinis laikotarpis ilgai netruko, kelionėje į Ameriką jis susižavėjo socializmu.[4] Ten jis bandė kurti filmų scenarijus Holivudo filmams 19271929 m.

XX a. trečiame dešimtmetyje Halldór Laxness tapo „jaunesnės kartos apaštalu“ ir puolė kito islandų rašytojo Einar Hjörleifsson Kvaran, kuris buvo |Nobelio premijos kandidatas, krikščionišką spiritualizmą. Jis taip pat keliavo į Tarybų sąjungą, gyrė jos sistemą ir kultūrą.

Laxness išvertė į islandų kalbą Ernest Hemingway Atsisveikinimą su ginklais 1941 m. su daugybe neologizmų. 1943–46 m. jis parašė istorinį romaną Islandijos varpas.

Atsakydamas į nuolatinę JAV armijos bazę Keblavike jis parašė satyrą Atomo stotis. Tai buvo viena iš priežasčių kodėl jis atsidūrė JAV juoduosiuose sąrašuose.[5]

1953 m. jis buvo apdovanotas sovietų remiamos Pasaulio taikos tarybos literatūrine premija, o 1955 m. – Nobelio literatūros premija.

Jis nusivylė Tarybų sąjunga po jos karinių veiksmų Vengrijoje 1956 m.

1957 m. Halldór Laxness su žmona keliavo po pasaulį, lankėsi Amerikoje, Pekine, Bombėjuje, Kaire ir Romoje.

XX a. septintame dešimtmetyje jis rašė pjeses Islandijos teatrams. Iš jų sėkmingiausia buvo Balanžių pokylis 1966 m..

Jis toliau rašė, o jo žmona Auður Sveinsdóttir buvo jo sekretore ir verslo vadybininke. Senatvėje Halldór Laxness susirgo Alzheimerio liga, buvo perkeltas į senelių namus, kur mirė būdamas 95 metų. Jis buvo dukart vedęs, turėjo 4 vaikus.

Išnašos

  1. Guðmundsson, pp. 49, 117, 149, 238, 294
  2. Guðmundsson, p. 33
  3. Guðmundsson, p. 34
  4. Halldór Laxness biography. nobelprize.org
  5. Chay Lemoine (2010-11-18). The View from Here, No. 8. icenews.is