Egidijus Aleksandravičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S pridėjau dar vieną Egidijaus Aleksandravičiaus knygą prie jo bibliografijos
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
'''Egidijus Aleksandravičius''' (g. [[1956]] m. [[lapkričio 21]] d. [[Telšiai|Telšiuose]]) – [[Lietuva|lietuvių]] istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius.
| vardas = {{PAGENAME}}
|fonas = edu
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1956|11|2|T}}
| gimimo vieta = [[Telšiai|Telšiuose]]
| mirties data =
| mirties vieta =
| sutuoktinis =
| tėvai =
| vaikai =
| veikla = istorikas
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[1979]] m. [[Vilniaus universitetas]]
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos=
|vikiteka=
}}
'''Egidijus Aleksandravičius''' (g. [[1956]] m. [[lapkričio 21]] d. [[Telšiai|Telšiuose]]) – [[Lietuva|lietuvių]] istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius.


== Biografija ==
== Biografija ==
[[1975]]–[[1979]] m. [[VU|Vilniaus universitete]] studijavo [[istorija|istoriją]], [[1983]]–[[1986]] m. [[Lietuvos istorijos institutas|Lietuvos istorijos instituto]] aspirantas. 1986 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Kultūrinis - organizacinis judėjimas Lietuvoje [[1831]]–[[1863]] m.“, po nepriklausomybės atkūrimo ji nostrifikuota. [[1994]] m. apgynė habilitacinę disertaciją „Lietuvių Atgimimo kultūra“.
[[1975]]–[[1979]] m. [[VU|Vilniaus universitete]] studijavo [[istorija|istoriją]], [[1983]]–[[1986]] m. [[Lietuvos istorijos institutas|Lietuvos istorijos instituto]] aspirantas. 1986 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Kultūrinis – organizacinis judėjimas Lietuvoje [[1831]]–[[1863]] m.“, po nepriklausomybės atkūrimo ji nostrifikuota. [[1994]] m. apgynė habilitacinę disertaciją „Lietuvių Atgimimo kultūra“.


Nuo 1979 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto asistentas, nuo 1986 m. Lietuvos istorijos instituto bendradarbis, nuo [[1989]] m. skyriaus vedėjas. [[1991]] m. stažavosi [[Viskonsino universitetas|Viskonsino valstijos universitete]], [[Madisonas|Madisone]], vėliau dirbo vizituojančiu profesoriumi [[Ilinojaus universitetas|Ilinojaus]] ir [[Helsinkio universitetas|Helsinkio]] universitetuose.
Nuo 1979 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto asistentas, nuo 1986 m. Lietuvos istorijos instituto bendradarbis, nuo [[1989]] m. skyriaus vedėjas. [[1991]] m. stažavosi [[Viskonsino universitetas|Viskonsino valstijos universitete]], [[Madisonas|Madisone]], vėliau dirbo vizituojančiu profesoriumi [[Ilinojaus universitetas|Ilinojaus]] ir [[Helsinkio universitetas|Helsinkio]] universitetuose.


Nuo [[1992]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Istorijos katedros dėstytojas, nuo [[1997]] m. profesorius. [[1994]]–[[1998]] m. Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, [[1997]]–[[2000]] m. universiteto prorektorius aukštosioms studijoms, senato pirmininkas. Nuo 2000 m. universiteto Lietuvių išeivijos instituto direktorius, Išeivijos studijų centro vadovas.
Nuo [[1992]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Istorijos katedros dėstytojas, nuo [[1997]] m. profesorius. [[1994]]–[[1998]] m. Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, [[1997]]–[[2000]] m. universiteto prorektorius aukštosioms studijoms, senato pirmininkas. Nuo 2000 m. universiteto Lietuvių išeivijos instituto direktorius, Išeivijos studijų centro vadovas.


Daugiausia tiria [[XIX a.]] vidurio Lietuvos visuomeninį kultūrinį gyvenimą, pradinį lietuvių tautinio sąjūdžio etapą. Su [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] politine tradicija siejamą kitakalbę kultūrą traktuoja kaip sudėtinę Lietuvos ir lietuvių tautos istorijos dalį. Darbams būdingas eseistinis stilius.
Daugiausia tiria [[XIX a.]] vidurio Lietuvos visuomeninį kultūrinį gyvenimą, pradinį lietuvių tautinio sąjūdžio etapą. Su [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] politine tradicija siejamą kitakalbę kultūrą traktuoja kaip sudėtinę Lietuvos ir lietuvių tautos istorijos dalį. Darbams būdingas eseistinis stilius.


[[1990]] m. su kitais įkūrė testinį mokslinį leidinį „Lietuvių Atgimimo istorijos studijos“, [[1998]] m. „Kauno istorijos metraštį“. Nuo [[1993]] m. Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas. Nuo [[1999]] m. [[Atviros Lietuvos fondas|Atviros Lietuvos fondo]] valdybos pirmininkas. Vienas iš [[Gži (portalas)|Gži internetinio portalo]], siekiančio aukštesnių žurnalistinės etikos standartų, draugijos narių.<ref>{{VLE|I|310|[[Antanas Kulakauskas]]|Egidijus Aleksandravičius}}</ref> Nuo 2006 m. leidinio „[[Darbai ir dienos]]“ vyr. redaktorius.
[[1990]] m. su kitais įkūrė testinį mokslinį leidinį „[[Lietuvių Atgimimo istorijos studijos]]“, [[1998]] m. „[[Kauno istorijos metraštis|Kauno istorijos metraštį]]“. Nuo [[1993]] m. Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas. Nuo [[1999]] m. [[Atviros Lietuvos fondas|Atviros Lietuvos fondo]] valdybos pirmininkas. Vienas iš [[Gži (portalas)|Gži internetinio portalo]], siekiančio aukštesnių žurnalistinės etikos standartų, draugijos narių.<ref>{{VLE|I|310|[[Antanas Kulakauskas]]|Egidijus Aleksandravičius}}</ref> Nuo 2006 m. leidinio „[[Darbai ir dienos]]“ vyr. redaktorius.


== Įvertinimas ==
== Įvertinimas ==
* 2009 m. [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius]]
* 2009 m. [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius]]
* [[2001]] m. Lenkijos Ordino už nuopelnus Riterio kryžius
* [[2001]] m. Lenkijos Ordino už nuopelnus Riterio kryžius
* 1992 m. [[Simono Daukanto premija]] už knygą „Prieš aušrą. Jaunieji Simono Daukanto bičiuliai“
* 1992 m. [[Simono Daukanto premija]] už knygą „Prieš aušrą. Jaunieji Simono Daukanto bičiuliai“


== Bibliografija ==
== Bibliografija ==


* ''Kultūrinis sąjūdis Lietuvoje 1831–1863 m.: Organizaciniai kultūros ugdymo aspektai'', Vilnius: Mokslas, 1989.
* ''Kultūrinis sąjūdis Lietuvoje 1831–1863 m.: Organizaciniai kultūros ugdymo aspektai'', Vilnius: Mokslas, 1989.
* ''Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje'' (Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 2), Vilnius: Žaltvykslė, 1990.
* ''Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje'' (Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 2), Vilnius: Žaltvykslė, 1990.
* ''Prieš aušrą: jaunieji Simono Daukanto bičiuliai'', Vilnius: Žaltvykslė, 1991.
* ''Prieš aušrą: jaunieji Simono Daukanto bičiuliai'', Vilnius: Žaltvykslė, 1991.

15:41, 15 spalio 2012 versija

Egidijus Aleksandravičius
Gimė 1956 m. lapkričio 2 d. (67 metai)
Telšiuose
Veikla istorikas
Alma mater 1979 m. Vilniaus universitetas

Egidijus Aleksandravičius (g. 1956 m. lapkričio 21 d. Telšiuose) – lietuvių istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius.

Biografija

19751979 m. Vilniaus universitete studijavo istoriją, 19831986 m. Lietuvos istorijos instituto aspirantas. 1986 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Kultūrinis – organizacinis judėjimas Lietuvoje 18311863 m.“, po nepriklausomybės atkūrimo ji nostrifikuota. 1994 m. apgynė habilitacinę disertaciją „Lietuvių Atgimimo kultūra“.

Nuo 1979 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto asistentas, nuo 1986 m. Lietuvos istorijos instituto bendradarbis, nuo 1989 m. skyriaus vedėjas. 1991 m. stažavosi Viskonsino valstijos universitete, Madisone, vėliau dirbo vizituojančiu profesoriumi Ilinojaus ir Helsinkio universitetuose.

Nuo 1992 m. Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, nuo 1997 m. profesorius. 19941998 m. Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, 19972000 m. universiteto prorektorius aukštosioms studijoms, senato pirmininkas. Nuo 2000 m. universiteto Lietuvių išeivijos instituto direktorius, Išeivijos studijų centro vadovas.

Daugiausia tiria XIX a. vidurio Lietuvos visuomeninį kultūrinį gyvenimą, pradinį lietuvių tautinio sąjūdžio etapą. Su Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės politine tradicija siejamą kitakalbę kultūrą traktuoja kaip sudėtinę Lietuvos ir lietuvių tautos istorijos dalį. Darbams būdingas eseistinis stilius.

1990 m. su kitais įkūrė testinį mokslinį leidinį „Lietuvių Atgimimo istorijos studijos“, 1998 m. – „Kauno istorijos metraštį“. Nuo 1993 m. Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas. Nuo 1999 m. Atviros Lietuvos fondo valdybos pirmininkas. Vienas iš Gži internetinio portalo, siekiančio aukštesnių žurnalistinės etikos standartų, draugijos narių.[1] Nuo 2006 m. leidinio „Darbai ir dienos“ vyr. redaktorius.

Įvertinimas

Bibliografija

  • Kultūrinis sąjūdis Lietuvoje 1831–1863 m.: Organizaciniai kultūros ugdymo aspektai, Vilnius: Mokslas, 1989.
  • Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje (Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 2), Vilnius: Žaltvykslė, 1990.
  • Prieš aušrą: jaunieji Simono Daukanto bičiuliai, Vilnius: Žaltvykslė, 1991.
  • XIX amžiaus profiliai: studijos ir straipsniai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1993.
  • Lietuvos atgimimo kultūra. XIX amžiaus vidurys, Vilnius: baltos lankos, 1994.
  • Carų valdžioje: Lietuva XIX amžiuje, Vilnius: baltos lankos, 1996. (bendraautoris A. Kulakauskas)
  • Žemaitijos istorija/ E. Aleksandravičius ir kt.; sudarytojas A. Nikžentaitis, Vilnius: REGNUM fondas, 1997.
  • Praeitis, istorija ir istorikai, Vilnius: Vaga, 2000.
  • Nuo amžių slenksčio: naujausia Lietuvos XIX amžiaus istoriografija, atspaudas iš „Darbų ir dienų“, t. 28, Kaunas: VDU leidykla, 2001. (bendraautoris A. Kulakauskas)
  • Kas iškirto varnui akį: politikos ir visuomenės kritikos etiudai, Vilnius: Versus aureus, 2004.
  • Giesmininko kelias, Vilnius: Versus aureus, 2003.
  • Išblukęs žodynas, Vilnius: Versus aureus, 2010

Šaltiniai

  1. Antanas KulakauskasEgidijus Aleksandravičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 310 psl.