Vladimiras Gavriušinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S →‎Bibliografija: Vikifikavimas, replaced: → using AWB
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Vladimiras Gavriušinas''' (g. [[1951]] m. [[vasario 21]] d. [[Kudirkos Naumiestis|Kudirkos Naumiestyje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
'''Vladimiras Gavriušinas''' (g. [[1951]] m. [[vasario 21]] d. [[Kudirkos Naumiestis|Kudirkos Naumiestyje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras.


== Biografija ==
== Biografija ==


[[1973]] m. baigė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus valstybinį universitetą]]. Čia [[1979]] m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) [[disertacija|disertaciją]] tema "Netiesinės šviesos absorbcijos priemaišinių ir nuosavų efektų ir jų konkurencijos tyrimai A<sub>2</sub>B<sub>6</sub> grupės puslaidininkiuose" (vad. [[Juozas Vidmantis Vaitkus]] ir [[Remigijus Baltramiejūnas]], [[1990]] m. – mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją tema "Kristalų spektroskopija ir medžiagotyra netiesinės ir indukuotos šviesos sugerties metodais"<ref>[http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=G&sritis=F Lietuvos mokslininkų (registruojamų pagal išduotus mokslo laipsnių diplomus) sąrašas: fiziniai mokslai]. Nuoroda tikrinta 2009-02-02.</ref>.
[[1973]] m. baigė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus valstybinį universitetą]]. Čia [[1979]] m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) [[disertacija|disertaciją]] tema „Netiesinės šviesos absorbcijos priemaišinių ir nuosavų efektų ir jų konkurencijos tyrimai A<sub>2</sub>B<sub>6</sub> grupės puslaidininkiuose“ (vad. [[Juozas Vidmantis Vaitkus]] ir [[Remigijus Baltramiejūnas]], [[1990]] m. – mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją tema „Kristalų spektroskopija ir medžiagotyra netiesinės ir indukuotos šviesos sugerties metodais“<ref>[http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=G&sritis=F Lietuvos mokslininkų (registruojamų pagal išduotus mokslo laipsnių diplomus) sąrašas: fiziniai mokslai]. Nuoroda tikrinta 2009-02-02.</ref>.


Nuo [[1972]]–[[1973]] m. – Vilniaus universiteto [[Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas|Fizikos fakulteto]] [[Puslaidininkių fizikos katedra|Puslaidininkių fizikos katedros]] vyr. laborantas, 1973–[[1975]] m. – jaunesnysis mokslinis bendradarbis, [[1975]]–[[1991]] m. vyr. mokslo darbuotojas. [[1986]]–[[1996]] m. buvo Netiesinės spektroskopijos laboratorijos vedėjas, nuo [[1991]] m. yra [[Vilniaus universiteto Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutas|Vilniaus universiteto Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto]] vyriausiasis mokslo darbuotojas. Nuo [[2000]] m. – [[profesorius]].
Nuo [[1972]]–[[1973]] m. – Vilniaus universiteto [[Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas|Fizikos fakulteto]] [[Puslaidininkių fizikos katedra|Puslaidininkių fizikos katedros]] vyr. laborantas, 1973–[[1975]] m. – jaunesnysis mokslinis bendradarbis, [[1975]]–[[1991]] m. vyr. mokslo darbuotojas. [[1986]]–[[1996]] m. buvo Netiesinės spektroskopijos laboratorijos vedėjas, nuo [[1991]] m. yra [[Vilniaus universiteto Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutas|Vilniaus universiteto Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto]] vyriausiasis mokslo darbuotojas. Nuo [[2000]] m. – [[profesorius]].


Stažavosi [[Karlovo universitetas|Karlovo]] ([[Čekija]], 1985 m.) ir [[Kolumbijos universitetas|Kolumbijos]] ([[JAV]], 1994 m.) universitetuose.
Stažavosi [[Karlovo universitetas|Karlovo]] ([[Čekija]], 1985 m.) ir [[Kolumbijos universitetas|Kolumbijos]] ([[JAV]], 1994 m.) universitetuose.


Nuo [[1995]] m. yra [[Niujorkas|Niujorko]] mokslų akademijos narys.
Nuo [[1995]] m. yra [[Niujorkas|Niujorko]] mokslų akademijos narys.


Žmona Nina, dukros Ana ir Jelena (Jelena Melničenko žuvo per [[Rugsėjo 11 d. atakos|Rugsėjo 11 d. teroristinius išpuolius]] Niujorke).
Žmona Nina, dukros Ana ir Jelena (Jelena Melničenko žuvo per [[Rugsėjo 11 d. atakos|Rugsėjo 11 d. teroristinius išpuolius]] Niujorke).
Eilutė 15: Eilutė 15:
== Mokslinė veikla ==
== Mokslinė veikla ==


Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys – [[puslaidininkis|puslaidininkių]] [[optika]] ir [[spektroskopija]]<ref name="vle">{{VLE|6|||Vladimiras Gavriušinas}}</ref>. Sukūrė naują metodą giliesiems defektams [[kristalai|kristaluose]] tirti<ref name="vle" />. Daugiau kaip 90 mokslinių publikacijų autorius ir bendraautoris<ref>[http://www.ltmrs.lt/members/v_gavriusinas/ LtMRS members site: Vladimiras Gavriušinas]. Nuoroda tikrinta 2009-02-02.</ref>
Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys – [[puslaidininkis|puslaidininkių]] [[optika]] ir [[spektroskopija]]<ref>{{VLE|6|||Vladimiras Gavriušinas}}</ref>. Sukūrė naują metodą giliesiems defektams [[kristalai|kristaluose]] tirti. Daugiau kaip 90 mokslinių publikacijų autorius ir bendraautoris<ref>[http://www.ltmrs.lt/members/v_gavriusinas/ LtMRS members site: Vladimiras Gavriušinas]. Nuoroda tikrinta 2009-02-02.</ref>


== Bibliografija ==
== Bibliografija ==
Elektroniniai leidiniai:
Elektroniniai leidiniai:
* ''Puslaidininkių optikos ir spektroskopijos pagrindai''. Vilnius: 1996. – 294 p.
* ''Puslaidininkių optikos ir spektroskopijos pagrindai''. Vilnius: 1996. – 294 p.
* ''Optiniai reiškiniai puslaidininkiuose''. Vilnius: 1998. – 53 p.:iliustr.
* ''Optiniai reiškiniai puslaidininkiuose''. Vilnius: 1998. – 53 p.:iliustr.
* ''Kietųjų kūnų funkciniai dariniai''. Vilnius: 2002.
* ''Kietųjų kūnų funkciniai dariniai''. Vilnius: 2002.


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{ref}}
<references/>


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

17:06, 13 spalio 2012 versija

Vladimiras Gavriušinas (g. 1951 m. vasario 21 d. Kudirkos Naumiestyje) – Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.

Biografija

1973 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą. Čia 1979 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją tema „Netiesinės šviesos absorbcijos priemaišinių ir nuosavų efektų ir jų konkurencijos tyrimai A2B6 grupės puslaidininkiuose“ (vad. Juozas Vidmantis Vaitkus ir Remigijus Baltramiejūnas, 1990 m. – mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją tema „Kristalų spektroskopija ir medžiagotyra netiesinės ir indukuotos šviesos sugerties metodais“[1].

Nuo 19721973 m. – Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros vyr. laborantas, 1973–1975 m. – jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 19751991 m. vyr. mokslo darbuotojas. 19861996 m. buvo Netiesinės spektroskopijos laboratorijos vedėjas, nuo 1991 m. yra Vilniaus universiteto Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. Nuo 2000 m. – profesorius.

Stažavosi Karlovo (Čekija, 1985 m.) ir Kolumbijos (JAV, 1994 m.) universitetuose.

Nuo 1995 m. yra Niujorko mokslų akademijos narys.

Žmona Nina, dukros Ana ir Jelena (Jelena Melničenko žuvo per Rugsėjo 11 d. teroristinius išpuolius Niujorke).

Mokslinė veikla

Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys – puslaidininkių optika ir spektroskopija[2]. Sukūrė naują metodą giliesiems defektams kristaluose tirti. Daugiau kaip 90 mokslinių publikacijų autorius ir bendraautoris[3]

Bibliografija

Elektroniniai leidiniai:

  • Puslaidininkių optikos ir spektroskopijos pagrindai. Vilnius: 1996. – 294 p.
  • Optiniai reiškiniai puslaidininkiuose. Vilnius: 1998. – 53 p.:iliustr.
  • Kietųjų kūnų funkciniai dariniai. Vilnius: 2002.

Šaltiniai

  1. Lietuvos mokslininkų (registruojamų pagal išduotus mokslo laipsnių diplomus) sąrašas: fiziniai mokslai. Nuoroda tikrinta 2009-02-02.
  2. Vladimiras Gavriušinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
  3. LtMRS members site: Vladimiras Gavriušinas. Nuoroda tikrinta 2009-02-02.

Nuorodos