Archangelskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 64°33′0″ š. pl. 40°32′0″ r. ilg. / 64.55000°š. pl. 40.53333°r. ilg. / 64.55000; 40.53333 (Archangelskas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.3) (robotas Pridedama: vep:Arhangel'sk
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2+) (robotas Keičiama: es:Arjánguelsk
Eilutė 62: Eilutė 62:
[[en:Arkhangelsk]]
[[en:Arkhangelsk]]
[[eo:Arĥangelsko]]
[[eo:Arĥangelsko]]
[[es:Arjángelsk]]
[[es:Arjánguelsk]]
[[et:Arhangelsk]]
[[et:Arhangelsk]]
[[eu:Arkhangelsk]]
[[eu:Arkhangelsk]]

06:35, 12 spalio 2012 versija

Archangelskas
Архангельск
      
Miesto panorama
Archangelskas
Archangelskas
64°33′0″ š. pl. 40°32′0″ r. ilg. / 64.55000°š. pl. 40.53333°r. ilg. / 64.55000; 40.53333 (Archangelskas)
Laiko juosta: (UTC+4)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Archangelsko sritis Archangelsko sritis
Įkūrimo data 1584 m.
Gyventojų (2010) 348 399
Altitudė 3 m
Vikiteka Archangelskas
Archangelskas XIX a. pabaigoje

Archangelskas (rus. Архангельск) – miestas Rusijoje, prie Š. Dvinos žiočių, 1133 km į šiaurę nuo Maskvos; srities centras. 344,6 tūkst. gyventojų (2007).

Istorija

XII a. čia stovėjo Mykolo arkangelo vienuolynas. 1573 m. Ivanas Rūstusis siekdamas jūrų prekybos su Anglija čia įkūrė medinę tvirtovę, o miestas pavadintas Новый Холмогорский. 1574 m. gavo miesto teises. Iki 1613 m. buvo žinomas kaip Novocholmogorai (rus. Новохолмогоры), po to Архангельский, o ilgainiui ir Архангельск. Tai pirmasis uostas Rusijoje, jame buvo nemažai užsieniečių. 1667 m. miestas beveik visas sudegė, bet buvo atstatytas. Petras I čia pastatė laivų statyklą, įsteigė admiralitetą. 1708 m. įkurta Archangelsko gubernija. Nors po 1722 m. didelė dalis prekybos su Europa perėjo link Nevos, tačiau Archangelskas išliko kaip svarbus laivų statybos, prekybos žuvimi ir mediena centras. XVIII a. antroje pusėje vėl ėmė augti. 1762 m. jam suteiktos tokios pačios prekybos teisės kaip ir Peterburgui prie Nevos.

XIX amžiuje iš Archangelsko vykdavo daug jūrų tyrinėtojų ekspedicijų. 1918 m. pirmoje pusėje mieste veikė vienas pirmųjų Sov. Rusijoje lagerių, vėliau Archangelsko apylinkėse jų įsteigta daug. Pilietinio karo metu buvo išsilaipinusios Antantės pajėgos, 19181919 m. Antantės kariuomenės bazė. 19291936 m. krašto, nuo 1936 m. srities centras. Per Antrąjį pasaulinį karą svarbus karinis uostas. Po karo Archangelske buvo du kalėjimai ir kalinių persiuntimo punktas.

Ekonomika

Archangelskas – pirmasis Rusijos jūrų ir upių uostas, geležinkelio mazgas, yra oro uostas. Išvystyta chemijos, medienos, mašinų, laivybos, statybinių medžiagų, lengvoji, maisto pramonė, medžio apdirbimo įrangos gamyba. Apdirbami deimantai. Perdirbami jūrų dumbliai. Dailieji amatai: medžio, kaulo drožinėjimas.

Kultūra, švietimas

Archangelske yra valstybinė medicinos akademija, technikos universitetas, Šiaurės vadybos akademija, M. Lomonosovo universitetas. Veikia dramos, lėlių, jaunimo teatrai, cirkas, filharmonija, muziejai (kraštotyros, jūrų, dailės menų). Švč. Trejybės cerkvė (1745 m.), paminklai M. Lomonosovui ir Petrui I, admiraliteto pastatas (1820 m.) ir kapinės, kuriose palaidoti žymūs rusų jūrininkai.[1]

Lietuviai

Per Pirmąjį pasaulinį karą Archangelske buvo lietuvių karo pabėgėlių. Veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius. 1941 m. Archangelsko kalėjime buvo 11 politinių kalinių iš Lietuvos. 1946 m. vasario mėn. į Archangelską atvežta apie 30 lietuvių jaunuolių, kurie kalinti nepilnamečių kolonijoje kartu su 1200 kriminalinių nusikaltėlių. Jie dirbo gamykloje „Konvejer“, liejo minas. 1948 m. kai kurie buvo išvežti į tolimas Baltosios jūros salas plukdyti rąstų.[2]

Archangelske gimė ir koncertinę veiklą pradėjo garsus Lietuvos džiazo muzikantas Vladimiras Tarasovas.

Šaltiniai

  1. Mindaugas PažemysArchangelskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 712 psl.
  2. Aldona JuodvalkytėArchangelskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 712 psl.

Šablonas:Link FA