Vytautas Alantas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 40: Eilutė 40:
1934–[[1939]] m. valstybinio laikraščio „[[Lietuvos aidas]]“ vyr. redaktorius. 1938 m. rugpjūčio 26 d. savo straipsnyje „Aktualūs paplūdimio klausimai“ jisai ragino Palangoje įkurti žydams atskirą pliažą, kad šie „nedemoralizuotų jaunimo ir neterštų pajūrio“. 1939 m. pabaigoje išleido knygą "Žygiuojanti Lietuva" gyrinčią Lietuvos prezidento [[Antanas Smetona | Antano Smetonos]] vienvaldystę. Joje mokė, „Kodėl mes norime pirmiausia išugdyti gerus žmones, ir tik paskui gerus lietuvius? Tuo tarpu kada Valstybės interesas reikalauja priešingo, t. y. ugdyti bekompromisinius ir nesuvaržytus nacionalistus. Jeigu mes norime sukurti nepalaužiamą Lietuvos tautą, mes neabejotinai turime pasukti lietuviško atsiribojimo keliu, t. y. be jokių skrupulų nusisukti nuo plačių humanistinių ir tarptautinių kelių ir pasukti ratus į grynai lietuvišką kelią.” Vytautas Alantas skelbė, „Sava tauta – aukščiau kitų“. <ref name="pocevicius">{{cite web|url=http://www.anarchija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=25635&Itemid=2 |title= Darius Pocevičius. Šiaurės Atėnai, Nr.23 (993) 2010-06-18. |accessdate=2012 m. spalio 9 d.}}</ref> Vienas žymiausių [[tautininkai|tautininkų]] kultūrinės politikos ideologų. <ref>{{TLE|1|- 36|[[Vytautas Kazakevičius (1930)|Vytautas Kazakevičius]]}}</ref>
1934–[[1939]] m. valstybinio laikraščio „[[Lietuvos aidas]]“ vyr. redaktorius. 1938 m. rugpjūčio 26 d. savo straipsnyje „Aktualūs paplūdimio klausimai“ jisai ragino Palangoje įkurti žydams atskirą pliažą, kad šie „nedemoralizuotų jaunimo ir neterštų pajūrio“. 1939 m. pabaigoje išleido knygą "Žygiuojanti Lietuva" gyrinčią Lietuvos prezidento [[Antanas Smetona | Antano Smetonos]] vienvaldystę. Joje mokė, „Kodėl mes norime pirmiausia išugdyti gerus žmones, ir tik paskui gerus lietuvius? Tuo tarpu kada Valstybės interesas reikalauja priešingo, t. y. ugdyti bekompromisinius ir nesuvaržytus nacionalistus. Jeigu mes norime sukurti nepalaužiamą Lietuvos tautą, mes neabejotinai turime pasukti lietuviško atsiribojimo keliu, t. y. be jokių skrupulų nusisukti nuo plačių humanistinių ir tarptautinių kelių ir pasukti ratus į grynai lietuvišką kelią.” Vytautas Alantas skelbė, „Sava tauta – aukščiau kitų“. <ref name="pocevicius">{{cite web|url=http://www.anarchija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=25635&Itemid=2 |title= Darius Pocevičius. Šiaurės Atėnai, Nr.23 (993) 2010-06-18. |accessdate=2012 m. spalio 9 d.}}</ref> Vienas žymiausių [[tautininkai|tautininkų]] kultūrinės politikos ideologų. <ref>{{TLE|1|- 36|[[Vytautas Kazakevičius (1930)|Vytautas Kazakevičius]]}}</ref>


1939 m. tautininkų leidinys [[Vairas (žurnalas) | Vairas]] persitvarkė iš kultūros mėnraščio į politinį savaitraštį. Jame telkėsi aršesni tautininkai, [[Lietuvių tautininkų sąjunga | Lietuvių tautininkų sąjungos]] pirminininkas [[Domas Cesevičius]], generalinis sekretorius [[Jonas Statkus]], [[Lietuvos aidas|Lietuvos aido]] redaktoriai Vytautas Alantas, [[Tomas Bronius Dirmeikis]], bendradarbiai [[Vincas Rastenis]], [[Bronys Raila]] ir kiti, nepatenkinti Lietuvos prezidento [[Antanas Smetona | Antano Smetonos]] nuosaikesne politika. 1939 m. 44-ajame [[Vairas (žurnalas) | Vairo]] numeryje Vytautas Alantas siūlė „lituanizuoti“ ką tik atgautą [[Vilnius | Vilnių]] – jėga iškeldinti senuosius miesto gyventojus, žydus ir lenkus, taip pat, kaip Gdynėje pasielgė naciai: „Lenkiškiausias miestas Gdynia per savaitę kitą gyventojų atžvilgiu pasidarė vokiškiausias miestas. Vokiečiai šį labai painų klausimą išsprendė grynai mechaniniu būdu: vienus gyventojus iškėlė, kitus atkėlė.” <ref name="pocevicius">{{cite web|url=http://www.anarchija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=25635&Itemid=2 |title= Darius Pocevičius. Šiaurės Atėnai, Nr.23 (993) 2010-06-18. |accessdate=2012 m. spalio 9 d.}}</ref>
1939 m. tautininkų leidinys [[Vairas (žurnalas) | Vairas]] persitvarkė iš kultūros mėnraščio į politinį savaitraštį. Jame telkėsi aršesni tautininkai, [[Lietuvių tautininkų sąjunga | Lietuvių tautininkų sąjungos]] pirminininkas [[Domas Cesevičius]], generalinis sekretorius [[Jonas Statkus (1904)]], [[Lietuvos aidas|Lietuvos aido]] redaktoriai Vytautas Alantas, [[Tomas Bronius Dirmeikis]], bendradarbiai [[Vincas Rastenis]], [[Bronys Raila]] ir kiti, nepatenkinti Lietuvos prezidento [[Antanas Smetona | Antano Smetonos]] nuosaikesne politika. 1939 m. 44-ajame [[Vairas (žurnalas) | Vairo]] numeryje Vytautas Alantas siūlė „lituanizuoti“ ką tik atgautą [[Vilnius | Vilnių]] – jėga iškeldinti senuosius miesto gyventojus, žydus ir lenkus, taip pat, kaip Gdynėje pasielgė naciai: „Lenkiškiausias miestas Gdynia per savaitę kitą gyventojų atžvilgiu pasidarė vokiškiausias miestas. Vokiečiai šį labai painų klausimą išsprendė grynai mechaniniu būdu: vienus gyventojus iškėlė, kitus atkėlė.” <ref name="pocevicius">{{cite web|url=http://www.anarchija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=25635&Itemid=2 |title= Darius Pocevičius. Šiaurės Atėnai, Nr.23 (993) 2010-06-18. |accessdate=2012 m. spalio 9 d.}}</ref>


[[1940]] m. [[LŽS|Lietuvos žurnalistų sąjungos]] pirmininkas.
[[1940]] m. [[LŽS|Lietuvos žurnalistų sąjungos]] pirmininkas.

19:17, 9 spalio 2012 versija

Vytautas Alantas
Gimė 1902 m. birželio 18 d.
Sidabravas, Naujamiesčio valsčius
Mirė 1990 m. balandžio 24 d. (87 metai)
Detroitas, JAV
Tėvas Adomas Jakševičius
Motina Agnieška Kurlenskaitė
Sutuoktinis (-ė) Elena Petrikaitė,
Irena Baleišytė-Alantienė
Vaikai Algis, Ginas
Veikla prozininkas, dramaturgas, poetas, žurnalistas
Alma mater 1929 m. Monpeljė universitetas

Vytautas Alantas (iki 1937 m. Vytautas Benjaminas Jakševičius, 1902 m. birželio 18 d. Sidabrave, Naujamiesčio valsčius1990 m. balandžio 24 d. Detroite) – Lietuvos prozininkas, dramaturgas, poetas, publicistas, žurnalistas.

Biografija

Mokėsi pas daraktorius Sidabrave ir Šeduvoje. Nuo 1912 m. su pertraukomis mokėsi Šiaulių gimnazijoje, iš pradžių rusiškoje, nuo 1917 m. lietuviškoje, ir 1923 m. ją baigė. 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, iš kurios po pusmečio buvo išleistas tęsti mokslo. Mokydamasis šeštoje klasėje, pradėjo rašyti eilėraščius, dalyvavo ateitininkų veikloje.

1923–1924 m. studijavo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Dėl lėšų stokos nebeįstengė tęsti studijų, 1924–1925 m. mokytojavo Plungės gimnazijoje. Mokydamas lietuvių kalbos ir literatūros, ir pats intensyviai rašė eilėraščius. Tuomet kūrybai slapyvardžiu pasirinko kairiojo Minijos intako – Alanto – pavadinimą. Upelio vardą, šaltinio, versmės sinonimą, 1937 m. oficialiai įteisino vietoj Jakševičiaus kaip pavardę. [1] 1925–1929 m. studijavo Monpeljė universitete (Prancūzija).[reikalingas šaltinis]

19301934 m. prancūzų skyriaus redaktorius Eltoje.

1934–1939 m. valstybinio laikraščio „Lietuvos aidas“ vyr. redaktorius. 1938 m. rugpjūčio 26 d. savo straipsnyje „Aktualūs paplūdimio klausimai“ jisai ragino Palangoje įkurti žydams atskirą pliažą, kad šie „nedemoralizuotų jaunimo ir neterštų pajūrio“. 1939 m. pabaigoje išleido knygą "Žygiuojanti Lietuva" gyrinčią Lietuvos prezidento Antano Smetonos vienvaldystę. Joje mokė, „Kodėl mes norime pirmiausia išugdyti gerus žmones, ir tik paskui gerus lietuvius? Tuo tarpu kada Valstybės interesas reikalauja priešingo, t. y. ugdyti bekompromisinius ir nesuvaržytus nacionalistus. Jeigu mes norime sukurti nepalaužiamą Lietuvos tautą, mes neabejotinai turime pasukti lietuviško atsiribojimo keliu, t. y. be jokių skrupulų nusisukti nuo plačių humanistinių ir tarptautinių kelių ir pasukti ratus į grynai lietuvišką kelią.” Vytautas Alantas skelbė, „Sava tauta – aukščiau kitų“. [2] Vienas žymiausių tautininkų kultūrinės politikos ideologų. [3]

1939 m. tautininkų leidinys Vairas persitvarkė iš kultūros mėnraščio į politinį savaitraštį. Jame telkėsi aršesni tautininkai, Lietuvių tautininkų sąjungos pirminininkas Domas Cesevičius, generalinis sekretorius Jonas Statkus (1904), Lietuvos aido redaktoriai Vytautas Alantas, Tomas Bronius Dirmeikis, bendradarbiai Vincas Rastenis, Bronys Raila ir kiti, nepatenkinti Lietuvos prezidento Antano Smetonos nuosaikesne politika. 1939 m. 44-ajame Vairo numeryje Vytautas Alantas siūlė „lituanizuoti“ ką tik atgautą Vilnių – jėga iškeldinti senuosius miesto gyventojus, žydus ir lenkus, taip pat, kaip Gdynėje pasielgė naciai: „Lenkiškiausias miestas Gdynia per savaitę kitą gyventojų atžvilgiu pasidarė vokiškiausias miestas. Vokiečiai šį labai painų klausimą išsprendė grynai mechaniniu būdu: vienus gyventojus iškėlė, kitus atkėlė.” [2]

1940 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.

1940 m., artėjant sovietinei okupacijai, pasitraukė į Vokietiją. Buvo pakviestas pirmininkauti Lietuvių aktyvistų fronto kultūros komisijai. [4] Lietuvoje likusi šeima (žmona ir sūnus) 1941 m. birželį buvo ištremta į Sibirą. Sukilimui prasidėjus, 1941 m. birželio 25 d. Berlyne, veikdamas gestapo agento Prano Germanto vardu, kvietė generolą Stasį Raštikį prisidėti prie Lietuvos kariuomenės organizavimo, jai nepripažinus Lietuvos laikinosios vyriausybės. [4]

1941–1944 m. Vilniaus dramos teatro direktorius. Jo senesnė drama „Užtvanka“ buvo pastatyta Marijampolėje ir Vilniuje. Vytauto Alanto naujų dramų – „Gyvenimas iš naujo“ ir „Buhalterijos klaida“ – premjeros įvyko 1942 m. ir 1943 m. [2] Vienas žymiausių tautininkų kultūrinės politikos ideologų. [5]

1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1949 m. gyveno JAV. Mokėjo prancūzų ir vokiečių kalbas, tačiau sunkiai kalbėjo angliškai, todėl galėjo dirbti tik juodadarbiu. Įsikūrė Detroite, paprastu darbininku įsidarbino automobilių gamykloje „Ford“ ir pradirbo ten devyniolika metų, iki pat pensijos. Daug rašydavo po darbo, naktimis. 19671971 m. Lietuvių žurnalistų draugijos pirmininkas.

Mirė Detroite. 1992 m. birželio 12 d. perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Kūryba

Dar Lietuvoje išleido apsakymų rinkinių, publicistikos knygą, sukūrė pjesių. Išeivijoje parašė romanų, novelių, dramų, eilėraščių. Romanuose vaizduojama Lietuvos senovė, aukštinama baltų kultūra, neigiamai vertinamas krikščionybės poveikis lietuvių tautai, parodytas nepriklausomos Lietuvos gyvenimas, ūkio kilimas, Lietuvos partizanų priešinimasis sovietiniams okupantams, atskleidžiama išeivių buities kasdienybė, keliamos moralinės problemos. Stiliui būdingas realizmo ir romantizmo siejimas, publicistiškumas, schematiškumas. Novelėse vyrauja romantinės meilės kolizijos, ryškus melodramatiškumas. Straipsniai apie lietuvių literatūrą, politiką, kultūrą. [6][7]

Bibliografija

  • Artisto širdis, apsakymai, 1930 m.
  • Tarp penkių ir septynių, apsakymai, 1934 m.
  • Žygiuojanti tauta, apsakymai, 1939 m.
  • Ant siūbuojančios žemės, novelės, 1946 m.
  • Pragaro pošvaistės, romanas, 1951 m.
  • Svetimos pagairės, novelės, 1954 m.
  • Tarp dviejų gyvenimų, romanas, 1960 m.
  • Dramos veikalai, dramų ir komedijų rinktinė, 1963 m.
  • Nemunas teka per Atlantą, novelės, 1970 m.
  • Amžinasis lietuvis, romanas, 2 t., 1972 m.
  • Šventaragis, romanas, 2 t., 1972–1974 m., 1998 m.
  • Atspindžiai ūkanose, novelės, 1976 m.
  • Romas Kalanta, apybraiža, 1976 m.
  • Liepkalnio sodyba, romanas, 1977 m.
  • Gelmių balsai, novelės, 1984 m.
  • Aušra Paliūnuose, romanas, 1986 m.
  • Tauta istorijos vingiais, publicistika, Čikaga, 1990 m., Vilnius, 1992 m.

Nuorodos

Šaltiniai

  1. Būkime gerais lietuviais // Literatūra ir menas, 2002-07-26, Nr. 2909
  2. 2,0 2,1 2,2 „Darius Pocevičius. Šiaurės Atėnai, Nr.23 (993) 2010-06-18“. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 9 d..
  3. Vytautas KazakevičiusVytautas Alantas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 36
  4. 4,0 4,1 Škirpa, Kazys (1973). Sukilimas. Franciscan Fathers Press.
  5. Vytautas KazakevičiusVytautas Alantas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 36
  6. Kęstutis Saldžiūnas. Vytautas Alantas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 272 psl.
  7. Tautybė ir krikščionybė stiprina tautą. Rašytojas Vytautas Alantas kalba mums šiandien

Literatūra

  • Vytautas Alantas: gyvenimas ir kūryba: monografija (sud. Leonas Peleckis-Kaktavičius). – Šiauliai: Literatūros almanacho „Varpai“ redakcija, 2009. – 368 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-667-12-4