Vincas Grybas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Atmestas 84.46.197.37 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (naudotojo Lang-Bot-as keitimas) |
tikslesnė nuoroda |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Vincas Grybas''' ([[1890]] m. [[spalio 3]] d. [[Peleniai|Peleniuose]] ([[Šakių rajonas|Šakių raj.]]) - [[1941]] m. [[liepos 3]] d. nužudytas [[Jurbarkas|Jurbarke]]) - [[Lietuviai|lietuvių]] skulptorius, [[Politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių XX a. pirmos pusės lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų. |
'''Vincas Grybas''' ([[1890]] m. [[spalio 3]] d. [[Peleniai (Šakiai)|Peleniuose]] ([[Šakių rajonas|Šakių raj.]]) - [[1941]] m. [[liepos 3]] d. nužudytas [[Jurbarkas|Jurbarke]]) - [[Lietuviai|lietuvių]] skulptorius, [[Politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių XX a. pirmos pusės lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
14:47, 26 spalio 2006 versija
Vincas Grybas (1890 m. spalio 3 d. Peleniuose (Šakių raj.) - 1941 m. liepos 3 d. nužudytas Jurbarke) - lietuvių skulptorius, politinis ir visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių XX a. pirmos pusės lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų.
Biografija
1904 - 1910 m. mokėsi privačioje Varšuvos dailės mokykloje, 1910 - 1914 m. studijavo Varšuvos dailės mokykloje, pas skulptorių Pijų Velonskį.
Prasidėjus I Pasauliniam karui, buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, įsitraukė į revoliucinį judejimą. 1919 m. - Lietuvos socialdemokratų partijos narys, savivaldybių organizatorius Šakių apskrityje, Šakių savivaldybės darbuotojas.
1923 - 1925 m. studijavo Kauno meno mokykloje pas Kajetoną Sklėrių, 1925 - 1928 m. - Paryžiuje, Grand Šomjero akademijoje pas Emilį Antuaną Burdelį, klausė paskaitų Sorbonoje, Sevro dailiosios keramikos institute.
Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. 1927 - 1928 m. keliavo po Italiją, Vokietiją, Austriją, Čekoslovakiją.
Nuo 1929 m. gyveno Jurbarke, palaikė ryšius su LKP pogrindžio veikėjais. Rusijai užėmus Lietuvą 1940 - 1941 m. dalyvavo visuomeninėje veikloje.
Darbai
- 1925 m. - tvora su pelėdomis ir vazomis buvusioje Kauno meno mokykloje,
- 1928 - 1930 m. - Simono Daukanto skulptūra Papilėje,
- 1931 m. - Vytauto Didžiojo paminklas Kaune (neišliko, atkurtas 1991 m. prie Kauno miesto savivaldybės pastato),
- 1931 m. - Simono Daukanto, Petro Vileišio portretai,
- 1934 m. - paminklas Vincui Kudirkai - Naumiestyje,
- 1934 m. - „Žemaičio” skulptūra Raseiniuose,
- 1934 m. - Povilo Matulionio paminklinė lenta Dotnuvoje,
- Sukūrė nemažai biustų, antkapinių paminklų, medalių, bareljefų, medaljonų.