Krymo chanatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

	Qırım Hanlığı ; Krymo chanatas
	Osmanų imperijos vasalas 1478-1774 m.
	Vėliava
	Location ofKrymo chanatas XVI a. pr.
Sostinė	Bachčisarajus
Valdymo forma	Monarchija
Istorija
- Įkūrimas	1441 m., 1441
- Aneksuota Rusijos	1783 m.

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

14:15, 30 rugsėjo 2012 versija

Krymo chanatas (krym. Qırım Hanlığı, قريم خانلغى‎) – totorių valstybė, gyvavusi XV–XVIII a. Krymo pusiasalyje bei Ponto stepės pietvakariuose.

Istorija

Aukso ordos laikais Kryme apsigyveno dalis klajoklių totorių (Krymo totoriai), regionas tapo ulusu su sostine Senajame Kryme. Byrant Aukso ordai Kryme kilo separatistinės nutaikos ir Tochtamyšo palikuonis, Girėjų dinastijos pradininkas Chadži-Girėjus, remiamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, pakviestas tapti Krymo chanu. 1420–1441 m. jis vedė kovas prieš Aukso ordą, o laimėjęs 1443 m. tapo Krymo chanu. Jis nugalėjo vidinius priešus, perkėlė sostinę į Bachčisarajų, padėjo LDK atremti kitų totorių ordų antpuolius.

Valdant chanui Mengliui (1468–1515 m.) Krymo chanatas sudarė sąjungą su Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste, drauge kovojo prieš Didžiąją ordą. 1475 m. Osmanų imperija nugalėjo Kryme buvusias graikų ir Genujos kolonijas, o Krymo chanatą pavertė savo vasalu. Nors chanatas išlaikė savo žemių pavaldumą, tačiau osmanai kontroliavo chanų rinkimus. Krymo chanatas puldinėjo pietines LDK žemes, atkovojo nemažą jų dalį. Taip pat rengė antpuolius prieš Rusiją, Lenkiją, Moldaviją. Nuo puolimų daugiausia kentėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ukrainiečių žemės; Krym0 totoriai pasiekdavo ir Nemuno aukštupį. Dėl šios totorių grėsmės buvo pradėta statyti Vilniaus miesto gynybinė siena. Svarbiausi Krymo totorių ir LDK mūšiai buvo Klecko mūšis (1506 m.) ir Olšanicos mūšis (1527 m.). Tiesa, kadangi Krymo totoriai buvo daugiausia sėslūs, didelių žemių neužkariaudavo, o daugiau plėšikaudavo ir imdavo vergijon užpultų kraštų gyventojus, vertėsi prekyba vergais.

XVI a. vid. Ivanas IV Rūstusis užkariavo Kazanės ir Astrachanės chanatus ir ėmė kelti grėsmę Krymo chanatui, o Ukraina pagal Liublino uniją atiteko Lenkijai. Per karą su Osmanų imperija Rusija 1687 m. ir 1689 m. surengė nesėkmingus žygius į Krymą. Pagal 1774 m. Kiučuk-Kajnarcos taikos sutartį (rus. Кючук-Кайнарджийский мирный договор'') tarp Rusijos ir Osmanų imperijų, Krymo chanatas nustojo būti Osmanų vasalu, paskelbtas Rusijos protektoratu. 1783 m. Krymas prijungtas prie Rusijos imperijos^[1].

Šaltiniai

↑ Krymo chanatas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 56 psl.

Nuorodos

Krymo chanato ir vilajato istorija (rusų k.)

[1] Krymo chanatas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 56 psl.

[1]

@@ Eilutė 48: / Eilutė 48: @@
 [[Aukso orda|Aukso ordos]] laikais Kryme apsigyveno dalis klajoklių totorių ([[Krymo totoriai]]), regionas tapo [[ulusas|ulusu]] su sostine [[Senasis Krymas|Senajame Kryme]]. Byrant Aukso ordai Kryme kilo separatistinės nutaikos ir [[Tochtamyšas|Tochtamyšo]] palikuonis, [[Girėjai|Girėjų]] dinastijos pradininkas [[Chadži-Girėjus]], remiamas [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštija|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]], pakviestas tapti Krymo chanu. [[1420]]–[[1441]] m. jis vedė kovas prieš Aukso ordą, o laimėjęs [[1443]] m. tapo Krymo chanu. Jis nugalėjo vidinius priešus, perkėlė sostinę į [[Bachčisarajus|Bachčisarajų]], padėjo LDK atremti kitų totorių ordų antpuolius.
-Valdant chanui [[Menglis Girėjus|Mengliui]] ([[1468]]–[[1515]] m.) Krymo chanatas sudarė sąjungą su [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste]], drauge kovojo prieš [[Didžioji orda|Didžiąją ordą]]. [[1475]] m. [[Osmanų imperija]] nugalėjo Kryme buvusias [[graikai|graikų]] ir [[Genujos respublika|Genujos kolonijas]], o Krymo chanatą pavertė savo vasalu. Nors chanatas išlaikė savo žemių pavaldumą, tačiau osmanai kontroliavo chanų rinkimus. Krymo chanatas puldinėjo pietines LDK žemes, atkovojo nemažą jų dalį. Taip pat rengė antpuolius prieš Rusiją, Lenkiją, Moldaviją. Nuo puolimų daugiausia kentėjo [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštija|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos]] ukrainiečių žemės; Krymo totoriai pasiekdavo ir [[Nemunas|Nemuno]] aukštupį. Dėl šios totorių grėsmės buvo pradėta statyti Vilniaus miesto gynybinė siena.
+Valdant chanui [[Menglis Girėjus|Mengliui]] ([[1468]]–[[1515]] m.) Krymo chanatas sudarė sąjungą su [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste]], drauge kovojo prieš [[Didžioji orda|Didžiąją ordą]]. [[1475]] m. [[Osmanų imperija]] nugalėjo Kryme buvusias [[graikai|graikų]] ir [[Genujos respublika|Genujos kolonijas]], o Krymo chanatą pavertė savo vasalu. Nors chanatas išlaikė savo žemių pavaldumą, tačiau osmanai kontroliavo chanų rinkimus. Krymo chanatas puldinėjo pietines LDK žemes, atkovojo nemažą jų dalį. Taip pat rengė antpuolius prieš Rusiją, Lenkiją, Moldaviją. Nuo puolimų daugiausia kentėjo [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštija|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos]] ukrainiečių žemės; Krym0 totoriai pasiekdavo ir [[Nemunas|Nemuno]] aukštupį. Dėl šios totorių grėsmės buvo pradėta statyti Vilniaus miesto gynybinė siena.
 Svarbiausi Krymo totorių ir LDK mūšiai buvo [[Klecko mūšis]] ([[1506]] m.) ir [[Olšanicos mūšis]] ([[1527]] m.). Tiesa, kadangi Krymo totoriai buvo daugiausia sėslūs, didelių žemių neužkariaudavo, o daugiau plėšikaudavo ir imdavo vergijon užpultų kraštų gyventojus, vertėsi [[prekyba vergais]].