Elektromagnetinė indukcija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
S
S (Atmestas 178.250.37.184 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (MerlIwBot keitimas))
'''Elektromagnetinė indukcija''' - – reiškinys, kai [[elektros srovė]] ima tekėti [[laidininkas|laidininku]], esančiu kintamajame [[magnetinis laukas|magnetiniame lauke]] arba judančiu pastoviame magnetiniame lauke. Šis reiškinys yra [[Generatorius|generatorių]], [[Transformatorius|transformatorių]], [[indukcijos variklis|indukcijos variklių]], [[Elektros variklis|elektros variklių]], sinchroninių variklių ir [[soleinoidas|soleinoidų]] pagrindas. Elektromagnetinės indukcijos atradimas paprastai priskiriamas [[Maiklas Faradėjus|Maiklui Faradėjui]].
 
Viena iš [[Maksvelo lygtys|Maksvelo lygčių]] yra užrašoma kaip
čia d'''l''' yra nykstamai mažas kontūro ''C'' elementas, d'''S''' yra nykstamai mažas paviršiaus ''S'' elementas. Nagrinėjant atvejį, kai kintamame magnetiniame lauke patalpinama ritė, sudaryta iš ''N'' vijų, iš paskutinės lygties gaunama, kad
 
: <math> \mathcal{E} = - N{{d\Phi} \over dt}</math>
 
kur
: <math>\Phi=\int_S \mathbf{B} \cdot d\mathbf{S}</math> yra magnetinio lauko srautas,
: <math>\mathcal{E}=\oint_C \mathbf{E} \cdot d\mathbf{l}</math> yra indukuotoji elektrovaros jėga.
 
Paskutinioji lygtis ir yra matematinė Faradėjaus dėsnio išraiška. Tai yra, magnetinio lauko srauto, kertančio kontūrą, kitimas laike sukelia kontūre elektrovaros jėgą ir kontūru ima tekėti elektros srovė.

Naršymo meniu