Krymo chanatas: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
S įtraukta Kategorija:Krymo chanatas naudojant HotCat |
||
Eilutė 58: | Eilutė 58: | ||
[[Kategorija:Ponto stepės istorija]] |
[[Kategorija:Ponto stepės istorija]] |
||
[[Kategorija:Mongolų-totorių valstybės]] |
[[Kategorija:Mongolų-totorių valstybės]] |
||
[[Kategorija:Krymo chanatas]] |
|||
[[an:Khanato de Crimea]] |
[[an:Khanato de Crimea]] |
11:33, 25 rugsėjo 2012 versija
Qırım Hanlığı Krymo chanatas | ||||
Osmanų imperijos vasalas 1478-1774 m. | ||||
| ||||
Vėliava | ||||
Krymo chanatas XVI a. pr. | ||||
Sostinė | Bachčisarajus | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Istorija | ||||
- Įkūrimas | 1441 m., 1441 | |||
- Aneksuota Rusijos | 1783 m. | |||
Krymo chanatas (krym. Qırım Hanlığı, قريم خانلغى) – totorių valstybė, gyvavusi XV–XVIII a. Krymo pusiasalyje bei Ponto stepės pietvakariuose.
Istorija
Aukso ordos laikais Kryme apsigyveno dalis klajoklių totorių (Krymo totoriai), regionas tapo ulusu su sostine Senajame Kryme. Byrant Aukso ordai Kryme kilo separatistinės nutaikos ir Tochtamyšo palikuonis, Girėjų dinastijos pradininkas Chadži-Girėjus, remiamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, pakviestas tapti Krymo chanu. 1420–1441 m. jis vedė kovas prieš Aukso ordą, o laimėjęs 1443 m. tapo Krymo chanu. Jis nugalėjo vidinius priešus, perkėlė sostinę į Bachčisarajų, padėjo LDK atremti kitų totorių ordų antpuolius.
Valdant chanui Mengliui (1468–1515 m.) Krymo chanatas sudarė sąjungą su Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste, drauge kovojo prieš Didžiąją ordą. 1475 m. Osmanų imperija nugalėjo Kryme buvusias graikų ir Genujos kolonijas, o Krymo chanatą pavertė savo vasalu. Nors chanatas išlaikė savo žemių pavaldumą, tačiau osmanai kontroliavo chanų rinkimus. Krymo chanatas puldinėjo pietines LDK žemes, atkovojo nemažą jų dalį. Taip pat rengė antpuolius prieš Rusiją, Lenkiją, Moldaviją. Nuo puolimų daugiausia kentėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ukrainiečių žemės; Krymo totoriai pasiekdavo ir Nemuno aukštupį. Svarbiausi Krymo totorių ir LDK mūšiai buvo Klecko mūšis (1506 m.) ir Olšanicos mūšis (1527 m.). Tiesa, kadangi Krymo totoriai buvo daugiausia sėslūs, didelių žemių neužkariaudavo, o daugiau plėšikaudavo ir imdavo vergijon užpultų kraštų gyventojus, vertėsi prekyba vergais.
XVI a. vid. Ivanas IV Rūstusis užkariavo Kazanės ir Astrachanės chanatus ir ėmė kelti grėsmę Krymo chanatui, o Ukraina pagal Liublino uniją atiteko Lenkijai. Per karą su Osmanų imperija Rusija 1687 m. ir 1689 m. surengė nesėkmingus žygius į Krymą. Pagal 1774 m. Kūcūk Kajnarcos taiką Krymo chanatas nustojo būti Osmanų vasalu, paskelbtas Rusijos protektoratu. 1783 m. Krymas prijungtas prie Rusijos imperijos[1].
Šaltiniai
- ↑ Krymo chanatas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 56 psl.
|