Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Pašalintos perteklinės vidinės nuorodos.
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai''', '''SSRI''' (angliško pavadinimo „Selective serotonin reuptake inhibitor“ abreviatūra) – grupė [[antidepresantai|antidepresantų]], nerimo, asmenybės sutrikimus šalinančių vaistų, tokių, kaip [[fluoksetinas]], dapoxetinas, [[sertralinas]]. Nors SSRI nepageidaujamų pašalinių poveikių tyrimas niekada nebuvo nutrūkęs, visuomenėje netyla diskusijos jų naudingumo tema. Tyrimų rezultatai yra labai kontroversiški, o diskusijos akademinėje visuomenėje vis nesiliauja, todėl dabar jų išrašymas yra ginčytinas.
'''Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai''', '''SSRI''' (angliško pavadinimo „Selective serotonin reuptake inhibitor“ abreviatūra) – grupė [[antidepresantai|antidepresantų]], nerimo, asmenybės sutrikimus šalinančių vaistų, tokių, kaip [[fluoksetinas]], dapoksetinas, [[sertralinas]]. Nors SSRI nepageidaujamų pašalinių poveikių tyrimas niekada nebuvo nutrūkęs, visuomenėje netyla diskusijos jų naudingumo tema. Tyrimų rezultatai yra labai kontroversiški, o diskusijos akademinėje visuomenėje vis nesiliauja, todėl dabar jų išrašymas yra ginčytinas.


== Veikimo mechanizmas ==
== Veikimo mechanizmas ==

14:27, 22 rugsėjo 2012 versija

Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, SSRI (angliško pavadinimo „Selective serotonin reuptake inhibitor“ abreviatūra) – grupė antidepresantų, nerimo, asmenybės sutrikimus šalinančių vaistų, tokių, kaip fluoksetinas, dapoksetinas, sertralinas. Nors SSRI nepageidaujamų pašalinių poveikių tyrimas niekada nebuvo nutrūkęs, visuomenėje netyla diskusijos jų naudingumo tema. Tyrimų rezultatai yra labai kontroversiški, o diskusijos akademinėje visuomenėje vis nesiliauja, todėl dabar jų išrašymas yra ginčytinas.

Veikimo mechanizmas

Signalas tarp dviejų nervinių lastelių sinapse perduodamas neuromediatoriais. Kai siunčiančioji ląstelė į sinapsinį plyšį išskiria mediatorius, priimančiosios ląstelės receptoriai aptinka konkretaus mediatoriaus buvimą ir siunčia signalą tolyn. Tuo tarpu mediatorius atsijungia nuo priimančios ląstelės ir sugrąžinamas į siunčiančiąją ląstelę. Čia ir pasireiškia serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, kurie inhibituoja (o priklausomai nuo koncentracijos gali ir blokuoti) mediatoriaus absorbciją į siunčiančiąją ląstelę. Neabsorbuotas siunčiančiojoje ląstelėje serotoninas pasilieka sinapsiniame plyšyje ir veikia receptorius pakartotinai (serotonino koncentracija sąlyginai didėja). Manoma, kad su serotonino kiekio patologiniais pokyčiais susiję nuotaikos pokyčiai, nerimas, depresija, šizofrenija, anhedonija.

Skirtingai nuo triciklinių antidepresantų (TCA), dauguma SSRI preparatų ženkliai veikia tik serotonino, bet ne kitų neuromediatorių koncentracijos pokytį (išimtis: fluoksetinas)[1], todėl paprastai laikomi saugesniais.[2] Nors nėra ryškaus efektyvumų skirtumo tarp SSRI ir TCA, kurie buvo naudojami prieš atsirandant SSRI, bet SSRI toksinė dozė yra didesnė, todėl sudėtinga jais piktnaudžiauti, norint nusižudyti, taip pat jiems atsiradus buvo manoma, kad SSRI turi mažiau ir švelnesnių šalutinių poveikių.

Bibliografija

  1. http://www.socialfear.com/prozac_atypical_ssri.html
  2. Anderson IM (2000): „Selective serotonin reuptake inhibitors versus tricyclic antidepressants: a meta - analysis of efficacy and tolerability“, J. Affect. Disord. 58(1), 19-3