Vytautas Alantas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

19:27, 13 rugsėjo 2012 versija

Vytautas Alantas
Gimė	1902 m. birželio 18 d. Sidabravas, Naujamiesčio valsčius
Mirė	1990 m. balandžio 24 d. (87 metai) Detroitas, JAV
Tėvas	Adomas Jakševičius
Motina	Agnieška Kurlenskaitė
Sutuoktinis (-ė)	Elena Petrikaitė, Irena Baleišytė-Alantienė
Vaikai	Algis, Ginas

Veikla	prozininkas, dramaturgas, poetas, žurnalistas

Alma mater	1929 m. Monpeljė universitetas

Vytautas Alantas (iki 1937 m. Vytautas Benjaminas Jakševičius, 1902 m. birželio 18 d. Sidabrave, Naujamiesčio valsčius – 1990 m. balandžio 24 d. Detroite) – Lietuvos prozininkas, dramaturgas, poetas, publicistas, žurnalistas.

Biografija

Mokėsi pas daraktorius Sidabrave ir Šeduvoje. Nuo 1912 m. su pertraukomis mokėsi Šiaulių gimnazijoje, iš pradžių rusiškoje, nuo 1917 m. lietuviškoje, ir 1923 m. ją baigė. 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, iš kurios po pusmečio buvo išleistas tęsti mokslo. Mokydamasis šeštoje klasėje, pradėjo rašyti eilėraščius, dalyvavo ateitininkų veikloje.

1923–1924 m. studijavo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Dėl lėšų stokos nebeįstengė tęsti studijų, 1924–1925 m. mokytojavo Plungės gimnazijoje. Mokydamas lietuvių kalbos ir literatūros, ir pats intensyviai rašė eilėraščius. Tuomet kūrybai slapyvardžiu pasirinko kairiojo Minijos intako – Alanto – pavadinimą. Upelio vardą, šaltinio, versmės sinonimą, 1937 m. oficialiai įteisino vietoj Jakševičiaus kaip pavardę. ^[1] 1925–1929 m. studijavo Monpeljė universitete (Prancūzija). ^{[reikalingas šaltinis]}

1930–1934 m. prancūzų skyriaus redaktorius Eltoje. 1934–1939 m. laikraščio „Lietuvos aidas“ vyr. redaktorius. 1940 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.

1940 m., artėjant sovietinei okupacijai, pasitraukė į Vokietiją. Lietuvoje likusi šeima (žmona ir sūnus) 1941 m. birželį buvo ištremta į Sibirą. 1941–1944 m. Vilniaus dramos teatro direktorius. Vienas žymiausių tautininkų kultūrinės politikos ideologų. ^[2]

1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1949 m. gyveno JAV. Mokėjo prancūzų ir vokiečių kalbas, tačiau sunkiai kalbėjo angliškai, todėl galėjo dirbti tik juodadarbiu. Įsikūrė Detroite, paprastu darbininku įsidarbino automobilių gamykloje „Ford“ ir pradirbo ten devyniolika metų, iki pat pensijos. Daug rašydavo po darbo, naktimis. 1967–1971 m. Lietuvių žurnalistų draugijos pirmininkas.

Mirė Detroite. 1992 m. birželio 12 d. perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Kūryba

Dar Lietuvoje išleido apsakymų rinkinių, publicistikos knygą, sukūrė pjesių. Išeivijoje parašė romanų, novelių, dramų, eilėraščių. Romanuose vaizduojama Lietuvos senovė, aukštinama baltų kultūra, neigiamai vertinamas krikščionybės poveikis lietuvių tautai, parodytas nepriklausomos Lietuvos gyvenimas, ūkio kilimas, Lietuvos partizanų priešinimasis sovietiniams okupantams, atskleidžiama išeivių buities kasdienybė, keliamos moralinės problemos. Stiliui būdingas realizmo ir romantizmo siejimas, publicistiškumas, schematiškumas. Novelėse vyrauja romantinės meilės kolizijos, ryškus melodramatiškumas. Straipsniai apie lietuvių literatūrą, politiką, kultūrą. ^[3]^[4]

Bibliografija

Artisto širdis, apsakymai, 1930 m.
Tarp penkių ir septynių, apsakymai, 1934 m.
Žygiuojanti tauta, apsakymai, 1939 m.
Ant siūbuojančios žemės, novelės, 1946 m.
Pragaro pošvaistės, romanas, 1951 m.
Svetimos pagairės, novelės, 1954 m.
Tarp dviejų gyvenimų, romanas, 1960 m.
Dramos veikalai, dramų ir komedijų rinktinė, 1963 m.
Nemunas teka per Atlantą, novelės, 1970 m.
Amžinasis lietuvis, romanas, 2 t., 1972 m.
Šventaragis, romanas, 2 t., 1972–1974 m., 1998 m.
Atspindžiai ūkanose, novelės, 1976 m.
Romas Kalanta, apybraiža, 1976 m.
Liepkalnio sodyba, romanas, 1977 m.
Gelmių balsai, novelės, 1984 m.
Aušra Paliūnuose, romanas, 1986 m.
Tauta istorijos vingiais, publicistika, Čikaga, 1990 m., Vilnius, 1992 m.
LEONAS PELECKIS-KAKTAVIČIUS. Vytautas Alantas: gyvenimas ir kūryba. - Monografija. – Šiauliai: Varpai, 2009. – 368 p.: 86 iliustr. – ISBN 978-9955-667-12-4

Šaltiniai

↑ Būkime gerais lietuviais // Literatūra ir menas, 2002-07-26, Nr. 2909
↑ Vytautas Kazakevičius. Vytautas Alantas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 36
↑ Kęstutis Saldžiūnas. Vytautas Alantas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 272 psl.
↑ Tautybė ir krikščionybė stiprina tautą. Rašytojas Vytautas Alantas kalba mums šiandien

[1] Būkime gerais lietuviais // Literatūra ir menas, 2002-07-26, Nr. 2909

[2] Vytautas Kazakevičius. Vytautas Alantas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 36

[3] Kęstutis Saldžiūnas. Vytautas Alantas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 272 psl.

[4] Tautybė ir krikščionybė stiprina tautą. Rašytojas Vytautas Alantas kalba mums šiandien

[1]

[2]

[3]

[4]

@@ Eilutė 64: / Eilutė 64: @@
 * Aušra Paliūnuose, romanas, 1986 m.
 * Tauta istorijos vingiais, publicistika, Čikaga, 1990 m., Vilnius, 1992 m.
-* Vytautas Alantas: gyvenimas ir kūryba: monografija (sud. Leonas Peleckis-Kaktavičius). – Šiauliai: Literatūros almanacho „Varpai“ redakcija, 2009. – 368 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-667-12-4
+* LEONAS PELECKIS-KAKTAVIČIUS. Vytautas Alantas: gyvenimas ir kūryba. - Monografija. – Šiauliai: Varpai, 2009. – 368 p.: 86 iliustr. – ISBN 978-9955-667-12-4
 == Šaltiniai ==