Homeras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
170 pridėta baitų ,  prieš 8 metus
S
S (r2.7.3) (robotas Keičiama: tt:Һомер)
[[Vaizdas:Homere.jpg|thumb|200px|Homero biustas]]
'''Homeras''' ({{Gr|Ὅμηρος}})  – pirmasis [[Europa|Europos]] poetas. Išmintingas, senas, aklas dainius  – tokį jo paveikslą buvo susikūrę [[Antika|Antikos]] žmonės ir perdavė jį vėlesnėms kartoms.
 
Kadaise septyni miestai varžėsi dėl teisės vadintis Homero tėvyne, bet ilgainiui ginčas neteko prasmės, nes dainius tapo visų graikų, o vėliau ir visos žmonijos poetu. [[Antika]] šį vardą tardavo su didele pagarba, nes Homerą laikė ne tik pirmuoju poetu, bet ir pirmuoju mokytoju, filosofu ir nesvyruodamas pridėdavo prie jo vardo epitetą „dieviškasis“. Tobulu epinės kūrybos pavyzdžiu Homero poemas laikė [[Aristotelis]].
 
Žymusis Homero biustas buvo sukurtas [[Aleksandrija|Aleksandrijoje]]. Nuo Homero mirties buvo praėję 600–700 metų. Suprantama, kad skulptorius didžiojo poeto nebuvo matęs ir nežinojo, kaip jis iš tikrųjų atrodė. Tačiau kodėl jis nusprendė, kad Homeras buvo aklas? Kaip neregys poetas galėjo sukurti didingus literatūros kūrinius, kuriuose skaitytoją žavi tokia spalvinga vaizdinių paletė? Iš "[[Iliada|Iliados]]" ir "[[Odisėja|Odisėjos]]" puslapių taip ir trykšta spalvų gausa: juodų antakių [[Dzeusas]], šviesiaakė [[Atėnė]], šviesiaplaukis karalius [[Menelajas]], rudaplaukis karys [[Achilas]], juodaakė gražuolė [[Briseidė]] ir t. t. Stebina ir metalų spalvos apibūdinimas: [[alavas]]  – baltas, [[varis]]  – rausvas, [[geležis]]  – žila. Tai puikūs poetiniai palyginimai. Norint sukurti tokius palyginimus, pastebėti detales, reikalingas geras regėjimas. Žurnale „Наука и жизнь“ rašoma, kad Homero poemos liudija, jog pirmasis pasaulio poetas buvo daug pastabesnis už mus visus. Jo regėjimas turėjo būti tikrai puikus.<ref>http://www.rasyk.lt/rasytojai/homeras.html</ref>
 
Atsiradus [[filologija|filologijos]] mokslui (III–II a. pr. m. e.), [[Zenodotas]] Efesietis, [[Aristarchas]] Samotrakietis, [[Aristofanas]] Bizantietis ir kiti leido Homero veikalų komentarus, aiškindami realijas, pasenusius žodžius, [[mitologija|mitologijos]] dalykus, taisydami dėl daugybės perrašinėjimų atsiradusias klaidas, nurodinėdami kai kuriuos nuoseklumus. Pagal graikų [[abėcėlė]]s raidžių skaičių kiekvieną [[poema|poemą]] jie suskirstė į dvidešimt keturias [[giesmė|giesmes]]. Tuomet ir vėliau pasirodė [[alegorija|alegorinių]] Homero aiškinimų ([[Kratesas]]  – II a. pr. m. e.; [[Porfirijas]]  – III m. e. a.), bet visi minėti darbai neneigė nei Homero buvimo, nei jo autorystės. Šiokių tokių abejonių dėl abiejų [[poema|poemų]] priklausymo Homerui buvo pareiškę gramatikai [[Ksenonas]] (III–II a. pr. m. e.) ir [[Helanikas]] (III a. pr. m. e.), bet jų teiginius specialiu veikalu atrėmė [[Aristarchas]].<ref>''Antikinė literatūra''. Dalia Dilytė, Vilniaus universiteto leidykla 2005.</ref>
 
Homeras sukūrė du [[epas|epus]]: [[Iliada|"Iliadą"„Iliadą“]] ir [[Odisėja|"Odisėją"„Odisėją“]], kurie yra svarbūs [[graikų mitologija|senovės graikų mitologijos]] šaltiniai. [[XVIII amžius|XVIII amžiuje]] suabejota jo autoryste, [[poema|poemų]] vieningumu ir net poeto egzistavimu. Taip atsirado vadinamasis "Homero„Homero klausimas"klausimas“. Vėliau būta įvairių nuomonių. Paskutiniais XX a. amžiaus dešimtmečiais dauguma tyrinėtojų buvo įsitikinę, jog abi [[poema|poemos]] sukurtos to paties autoriaus pagal vieningą planą, o kai kurie mano, kad [[poema|poemos]] užrašytos paties Homero, kad jos nėra sakytinės kūrybos rezultatas. Jokių žinių apie Homero gyvenimą neišliko. Manoma, kad jis gyveno VIII a. pr. m. e.
 
== Homero klausimas ==
 
Kritiški [[naujieji laikai]] suformulavo vadinamąjį "Homero„Homero klausimą"klausimą“. Reikšmingiausia [[1795]] metais paskelbta F. A. Wolfo idėja, kad IV a. pr. m. e., tvarkant [[poema|poemų]] tekstus, buvo sujungtos apie X a. pr. m. e. įvairių poetų (vienas iš jų galėjęs būti ir Homeras) sukurtos dalys. Wolfo mintį palaikė daugybė analitikais vadinamų siekėjų. K. Lachmannas įrodinėjo, kad [[Iliada|"Iliadą"„Iliadą“]] sudaro atskiros tarpusavyje visai nesusijusios [[poema|poemos]], kad [[poema]] neturi nei vieningo siužeto, nei vieningo plano. Šis autorius ir jo sekėjai buvo praminti "mažųjų„mažųjų giesmių medžiotojais"medžiotojais“. G. Hermannas pateikė vadinamąją "branduolio"„branduolio“ teoriją, teigdamas, jog trumpa vieno poeto sukurta [[poema|poemėlė]] buvusi aplipdyta kitų sukurtomis [[giesmė]]mis. Dauguma analitikų mano, jog Homero [[poema|poemos]] yra [[folkloras|folkloro]] veikalai, vėliau surinkti ir užrašyti. Pasikartojančius palyginimus, formules, nuolatinius epitetus jie laikė žodinės liaudies kultūros įrodymais, tvirtindami, jog tokie elementai padeda skaitytojui atsiminti ilgą tekstą.
Su tokia nuomone nesutiko unitarijai, teigiantys Homero [[epas|epų]] vienovę. XX a. unitarijų pozicijos sustiprėjo. Jie įrodė, jog Homeras, galbūt pasinaudojęs [[folkloras|folklorinėmis]] [[poema|poemomis]], sukūrė [[literatūra|literatūros]] veikalus, kurių svarbiausias požymis yra kadaise dar [[Aristotelis|Aristotelio]] pabrėžtas vieningas veiksmas: "[[Iliada]]" kiekviena [[epas|epo]] [[giesmė]] paruošia klausytoją ar skaitytoją kitai, ir, kai kurias praleidus, nukentės mintis, kad epinės formulės padeda autoriui apibrėžti intensyvaus pasaulio suvokimo svarbą. Jie parodo, kad Homero [[epas|epai]] turi grakščią, simetrišką, frontoninę [[kompozicija|kompoziciją]]: kartojasi panašūs motyvai. Išnagrinėję [[epas|epus]], unitarijai priėjo išvadą, kad Homero [[poema|poemos]] klausytojams buvo atliekamos žodžiu, o plito užrašytos, nes VIII a. pr. m. e. [[Rašto sistema|raštas]] jau buvo labai paplitęs. Unitarijų homerologų dabar yra daugiau, nors analitikai taip pat neišnyko.<ref>''Antikinė literatūra''. Dalia Dilytė, Vilniaus universiteto leidykla 2005. </ref>
 
== Homero epai ==
 
Homerui priskiriami du [[epas|epai]]:
1. "[[Iliada]]" (maždaug VIII a. pr. m. e. vidurys);
2. "[[Odisėja]]" (VIII a. pr. m. e. pabaiga);
 
Abu [[epas|epai]] sukurti [[Trojos karas|Trojos karo]], datuojamo XIII a. pr. m. e., motyvais. Dėl [[Trojos karas|Trojos karo]], kaip ir dėl Homero, buvo ir yra įvairių abejonių. Kai kurie mokslininkai mano, kad tokio karo nebuvo, kad jį pramanė Homeras. [[Troja|Trojos]] buvimo ir sugriovimo paneigti negalima, nes H. Schliemannas atkasė ją [[1891]]  m., bet tvirtinama, kad kariavo ne [[achajai]].
 
Taigi, jeigu Homeras gyveno VIII a. pr. m. e., o [[Trojos karas]] vyko XIII a. Pr. Kr, dieviškasis dainius nebuvo nei to karo dalyvis, nei amžininkas. [[epas|Epuose]] randama nemaža [[Mikėnai|Mikėnų]] [[kultūra|kultūros]] elementų: galingos pilys, didžiuliai, net kario kojas dengiantys skydai, šerno iltimis apkaustyti šalmai, bronziniai ginklai. Neišvengė poetas ir savo epochos atgarsių: [[Mikėnai|Mikėnų]] laikų karvedžiai, matyt, kaudavosi važiuodami karo vežimais, o Homero poemų veikėjai dažniausiai iš jų išlipa ir ietis mėto, o ne duria, nepaleisdami iš rankų. [[Mikėnai|Mikėnų]] epocha nežinojo [[geležis|geležies]], o Homero vartojamos [[metafora|metaforos]] „geležinė širdis“, „geležinis dangus“ rodo, kad jo laikais [[geležis]] turėjo būti labai paplitusi, jei [[būdvardis]] vartojamas ne perkeltine prasme.<ref>''Antikinė literatūra''. Dalia Dilytė, Vilniaus universiteto leidykla, 2005.</ref>
== Iliada ==
 
"[[Iliada]]" (gr. Ιλιάς, naująja graikų kalba Ιλιάδα) yra Homerui priskiriamas [[epas]] apie [[Trojos karas|Trojos karą]], nors pats karas kūrinyje tėra tik konfrontacijos tarp karaliaus [[Agamemnonas|Agamemnono]] ir stipriausio graikų kariuomenės kario [[Achilas|Achilo]] fonas.
"[[Iliada]]" laikoma seniausiu graikų ir kartu Vakarų literatūros kūriniu. Ji buvo parašyta [[hegzametras|hegzametru]] maždaug VIII a. pr. m. e. viduryje ir susideda iš 15 690 [[hegzametras|hegzametro]] eilučių.
 
Daugiau nei 15 000 "[[Iliada|Iliados]]" eilučių rašoma apie [[Trojos karas|Trojos karo]] baisumus, pavydą ir išdavystę, didvyrius ir dievus. Šis pasakojimas yra ne tik karo aprašymas, bet ir pirmasis raštiškas graikų kultūros liudijimas: "[[Iliada]]" padėjo pagrindą tolimesnei graikų literatūros raidai.
 
"[[Iliada|Iliadoje]]" pirmą kartą buvo išvardinti visi dvylika [[Olimpo dievai|Olimpo dievų]] ir nurodytos visų jų funkcijos.
 
[[Aleksandras Didysis]] kartu su savo mokytoju [[Aristotelis|Aristoteliu]] studijavo "[[Iliada|Iliadą]]", graikų karo žygis į [[Rytai|Rytus]], aprašytas "[[Iliada|Iliadoje]]" buvo jo gyvenimo tikslas.
 
Savo imperinę valdžią [[Troja|Trojos]] [[mitas|mitu]] grindė ir [[Roma|Romos]] imperatoriai. [[Gajus Julijus Cezaris]] manė, kad jo protėviai kilę iš [[Troja|Trojos]] valdančiosios dinastijos. [[Troja|Trojos]] didvyris Enėjas laikytas [[Roma|Romos]] įkūrėjų protėviu, taigi romėnai jautėsi [[Troja|Trojos]] karo pralaimėtojų palikuonimis.
Taip pat turkai kildino save iš [[Troja|Trojos]] didvyrio Turko.
 
"[[Iliada|Iliadoje]]" aprašytų įvykių istoriškumas yra ginčytinas. Tam tikros detalės rodo, kad istorija atsirado panašiu kaip ir aprašoma laiku, pvz., [[Mikėnai|Mikėnų]] kasinėjimuose rasti daiktai atitinka "[[Iliada|Iliados]]" aprašymus, nors Homero laikais tokie daiktai nebebuvo naudojami.
 
== Odisėja ==
 
"[[Odisėja]]" “ – viena iš didžiųjų homerinio [[epas|epo]] [[poema|poemų]], kurios turinį sudaro grįžtančio iš [[Trojos karas|Trojos karo]] gimtojon [[Itakė]]n pas išsiilgusią žmoną didvyrio [[Odisėjas|Odisėjo]] dešimties metų klajonės, sutrauktos į 41 dieną. "[[Odisėja]]" skiriasi nuo antros didžiosios homerinės epinės [[poema|poemos]] [[Iliada|"Iliados"„Iliados“]] veikalo [[kompozicija]], veiksmo vieta, vyriausiojo herojaus charakteriu ir pasakojimo tonu bei veikalo dvasia. Būdingiausias [[Odisėja|"Odisėjos"„Odisėjos“]] kompozicijos bruožas yra nesilaikymas [[chronologija|chronologinės]] tvarkos. [[Odisėja|"Odisėjos"„Odisėjos“]] veiksmo vieta apsiriboja Trojadės pakrantės slėniu, čia žinomais kalnuoto iškyšulio Malėjos krantais, nebesiduodančia nustatyti pasakiška šalimi iki požemio karalystės vartų tolimiausiuose vakaruose. Su "[[Odisėja]]" yra susijęs ir romėnų literatūros atsiradimas ir jos aukščiausias pakilimas. <ref>''Lietuvių enciklopedija''. Lietuvių enciklopedijos leidykla, JAV 1960.</ref>
 
[[Odisėja|"Odisėjos"„Odisėjos“]] dvasia yra kitokia negu [[Iliada|"Iliados"„Iliados“]]. Čia mes regime ne didžiai drąsius kovotojus, kurių gyvenimo stichija yra kovos, karas, o drąsų jūreivį, turintį įveikti visokiausius pavojus, sugebantį prisitaikyti ir neprarasti blaivaus proto  – šis sugebėjimas padeda rasti išeitį iš kebliausių padėčių. <ref>''Antikos žodynas''. Alma littera. Vilnius, 1998.</ref>
 
== Homero himnai ==
 
Dėl didelio Homero autoriteto [[Antika|Antikoje]] jam buvo priskiriami 33 išlikę [[hegzametras|hegzametru]] parašyti [[eilėraštis|eilėraščiai]], vadinami ''Homero himnais''. Dabar manoma, kad Homeras nebuvo jų autorius, bet kas juos sukūrė  – neaišku. Seniausi himnai datuojami VIII–VII a. pr. m. e., jauniausi  – III a. pr. m. e. Jie skirti [[Dzeusas|Dzeusui]], [[Hera]]i, [[Poseidonas|Poseidonui]], [[Apolonas|Apolonui]], [[Arėjas|Arėjui]], [[Hermis|Hermiui]] ir kitiems [[Olimpo dievai|Olimpo dievams]] bei Olimpui priklausančioms dievybėms [[Dionisas|Dionisui]], [[Dievų Motina]]i, [[Gaja]]i, [[Selėnė|Selėnei]], [[Helijas|Helijui]] ir kt. Vieni himnai ilgesni, kiti trumpesni. Juose ne tik pašlovinamas dievas, kuriam skirta [[giesmė]], bet ir pasakojamos su juo susijusios [[mitas|mitų]] istorijos. Kai kurie ''Homero himnai'', matyt, buvo skirti [[choras|chorams]] ir turėjo įtakos graikų chorinės lyrikos raidai.<ref>''Antikinė literatūra''. Dalia Dilytė, Vilniaus universiteto leidykla, 2005.</ref>
 
== Homerinis epas ==
 
Homerinis [[epas]]  – tai visi sukurti [[epas|epai]] po Homero "[[Iliada|Iliados]]" ir "[[Odisėja|Odisėjos]]". Po Homero atsirado daugiau [[epas|epų]] parodijų. Jos susijusios su socialinėmis ir politinėmis aplinkybėm. VI–VII a. pr. m. e. prasideda klasių kovos. Tuo metu didieji [[epas|epai]] praranda populiarumą. Ilgas [[epas]] jau tapo neįdomus. Pradėtos kurti [[parodija|parodijos]]. Vieną iš tokių galima minėti "[[Varlių ir pelių karas]]" “ "[[Iliada|Iliados]]" [[parodija]]. Ši [[parodija]] pasakoja, kaip varlė nešė per upę pelę, bet pamatė gyvatę, todėl pelę paleido. Ji nuskendo ir dėl to kilo karas. Šioje vietoje įsikišo dievai; varlės pasikvietė į pagalbą vėžlius, kurie nukarpė pelėms uodegas ir varlės laimėjo. Be [[parodija|parodijų]] buvo kuriamos ir ciklinės [[poema|poemos]]. Tai [[poema|poemos]] po Homero. Kūrinių išlikę nėra, tačiau apie jas žinoma iš šaltinių. Ciklinės [[poema|poemos]]  – [[epas|epų]] ciklai.<ref>http://lietuviukalbairliteratura.lt/po-homerinis-epas/</ref>
 
== Citatos apie Homerą ==
 
"Homeras„Homeras, pasinaudodamas savo pirmtakų eskizais ir planais, sukūrė savo paties pastatą, kurio nepalyginamam grožiui laiko dantys nieko negalės pakenkti"pakenkti“. (V. Šilkarskis, lietuviško veikalo ''Homeras ir graikų epinė poezija'', autorius).
 
"Homeras„Homeras po trumpos įžangos tuojau įveda vyrą ar moterį ar kurį nors kitą charakteringą asmenį - – mat kiekvienas jo veikėjas turi charakterį"charakterį“ ([[Aristotelis]])
 
== Homero veikalų vertimai į lietuvių kalbą ==
 
[[1921]]  m. [[Jonava|Jonavos]] gydytojas Jeronimas Ralys išverčia [[Odisėja|Odisėją]]. J. Ralys ėmėsi versti ir "[[Iliada|Iliadą]]", tačiau mirė išvertęs beveik penkiolika [[giesmė|giesmių]]. Likusį tekstą išvertė ir paredagavę [[1930]]  m. išleido J. Čiurlionienė-Kymantaitė, P. Žadeikis, J. Talmantas.
[[1956]]  m. vertimo darbus pradėjo Antanas Dambrauskas (išvertė svarbiausius [[antika|antikinės]] literatūros veikalus: abu Homero [[epas|epus]], [[Sofoklis|Sofoklio]] [[tragedija]]s, [[Vegilijus|Vergilijaus]] Eneidą, [[Ovidijus|Ovidijaus]] Metamorfozes, graikų ir romėnų [[komedija|komedijų]] ir kitų smulkesnių kūrinių). [[1962]]  m. A. Dambrauskas redagavo [[1930]]  m. išleistą "[[Iliada|Iliadą]]", o [[1981]]  m. paskelbė savo vertimo variantą.
 
== Išnašos ==
2 569

pakeitimai

Naršymo meniu