Metalai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: zh-classical:金屬 |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 15: | Eilutė 15: | ||
* Reakcija su [[Rūgštis|rūgštimis]], pvz., 2[[natris|Na]](k) + 2[[Vandenilis|H]][[Chloras|Cl]](aq) → 2[[Natris|Na]][[Chloras|Cl]](aq) + [[Vandenilis|H<sub>2</sub>]](d) |
* Reakcija su [[Rūgštis|rūgštimis]], pvz., 2[[natris|Na]](k) + 2[[Vandenilis|H]][[Chloras|Cl]](aq) → 2[[Natris|Na]][[Chloras|Cl]](aq) + [[Vandenilis|H<sub>2</sub>]](d) |
||
Dauguma elementų, esančių gamtoje, yra metalai. Daugiausia jų yra žemės plutoje. Jie randami mineraluose ir rūdose. Čia jie nėra gryni, o susijungę su kitu elementu, t. y. sudarę cheminius junginius. Norėdami gauti metalą iš rūdų, tuos elementus turite atskirti. Tai padaryti nelengva. |
Dauguma elementų, esančių gamtoje, yra metalai. Daugiausia jų yra žemės plutoje. Jie randami mineraluose ir rūdose. Čia jie nėra gryni, o susijungę su kitu elementu, t. y. sudarę cheminius junginius. Norėdami gauti metalą iš rūdų, tuos elementus turite atskirti. Tai padaryti nelengva.. |
||
Metalai pasižymi šiomis fizikinėmis savybėmis: |
Metalai pasižymi šiomis fizikinėmis savybėmis: |
||
# Metalai yra neskaidrūs, paviršius blizgantis. Tačiau kai kurių metalų paviršius neblizga, o yra matinis. Bet perpjovę metalą pamatysime, kad jis blizga. Taip yra todėl, kad reaguoja su [[Deguonis|deguonimi]]: jų paviršiuje susidaro metalo ir deguonies junginys-oksidas. Pvz., variui reaguojant su deguonimi, vyksta tokia reakcija: 2Cu (k.) + O<sub>2</sub> (d.)→ 2CuO(k.) |
# Metalai yra neskaidrūs, paviršius blizgantis. Tačiau kai kurių metalų paviršius neblizga, o yra matinis. Bet perpjovę metalą pamatysime, kad jis blizga. Taip yra todėl, kad reaguoja su [[Deguonis|deguonimi]]: jų paviršiuje susidaro metalo ir deguonies junginys-oksidas. Pvz., variui reaguojant su deguonimi, vyksta tokia reakcija: 2Cu (k.) + O<sub>2</sub> (d.)→ 2CuO(k.) |
||
19:57, 3 rugsėjo 2012 versija
Kitos reikšmės – Metalas (reikšmės).
Metalai – cheminių elementų grupė, pasižyminti tuo, kad metalų jonai yra jungiami metalinių jungčių.
Klasifikavimas:
- Šarminiai metalai
- Šarminių žemių metalai
- Pereinamieji metalai
- Pusmetaliai
- Kiti metalai
Metalams būdingos savybės:
- Degimas arba rūdijimas, pvz., 2Mg(k) + O2(d) → 2MgO(k)
- Reakcija su rūgštimis, pvz., 2Na(k) + 2HCl(aq) → 2NaCl(aq) + H2(d)
Dauguma elementų, esančių gamtoje, yra metalai. Daugiausia jų yra žemės plutoje. Jie randami mineraluose ir rūdose. Čia jie nėra gryni, o susijungę su kitu elementu, t. y. sudarę cheminius junginius. Norėdami gauti metalą iš rūdų, tuos elementus turite atskirti. Tai padaryti nelengva.. Metalai pasižymi šiomis fizikinėmis savybėmis:
- Metalai yra neskaidrūs, paviršius blizgantis. Tačiau kai kurių metalų paviršius neblizga, o yra matinis. Bet perpjovę metalą pamatysime, kad jis blizga. Taip yra todėl, kad reaguoja su deguonimi: jų paviršiuje susidaro metalo ir deguonies junginys-oksidas. Pvz., variui reaguojant su deguonimi, vyksta tokia reakcija: 2Cu (k.) + O2 (d.)→ 2CuO(k.)
- Metalai gerai praleidžia elektros srovę ir šilumą. Šia savybe naudojamasi, kai reikia atskirti metalą nuo nemetalo. Metalai yra geri elektros laidininkai, todėl iš jų pagaminti laidai naudojami elektros perdavimo linijoms. Tik labai nedaug nemetalų, pvz., anglies atmaina grafitas, gerai praleidžia elektros srovę.
- Metalai yra kietosios medžiagos. Tik vienas metalas – gyvsidabris – kambario temperatūroje yra skystas; jo lydymosi temperatūra – 39 °C.
- Metalai yra kalūs. Iš jų galima gaminti įvairius dirbinius: tempiant iš metalų galima padaryti ploną vielą, kalant išploti ploną lakštą.
