Kvalifikacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Opalas (aptarimas | indėlis)
Trinu dalį, kuri iš esmės tėra "pilstymas iš tuščio į kiaurą". Šaltinių nebuvimas jau pažymėtas apie trejetą metų...
Eilutė 4: Eilutė 4:
Nuo XX a. pabaigos [[pedagogika|pedagogikoje]] vis plačiau naudojamas [[kompetencija|kompetencijos]] terminas, kuriuo nusakomi bendrieji gebėjimai ir dispozicijos, panaudojamos sprendžiant kokias nors problemas arba dalyvaujant visuomeniniame, gyvenime, komunikuojant tiek dalykinėje, tiek ir kitose plotmėse.
Nuo XX a. pabaigos [[pedagogika|pedagogikoje]] vis plačiau naudojamas [[kompetencija|kompetencijos]] terminas, kuriuo nusakomi bendrieji gebėjimai ir dispozicijos, panaudojamos sprendžiant kokias nors problemas arba dalyvaujant visuomeniniame, gyvenime, komunikuojant tiek dalykinėje, tiek ir kitose plotmėse.


== Dalykinė, profesinė kvalifikacija ==
Dalykinė kvalifikacija yra tam tikro dalyko išmanymas, [[žinios]], specialieji gebėjimai bei įgyta [[patirtis]].

=== Mėgėjas ===
Žmogus pradžioje visiškai nenusimano kokioje nors srityje ([[Analfabetas]]), bet pradeda domėtis. Tam skiria savo laisvalaikį, kad galėtų gilintis į tam tikrą sritį, ją praktikuoti, užsiimti tam tikra veikla kaip pomėgu ([[hobis]]); taip jis įgyja tam tikrų dalykinių žinių bei gebėjimų, vėliau tampa žinovu. Jei užsiiminėjama profesionalia veikla, neturint tam reikiamo pasirengimo ([[Diletantas|diletantizmas]]), tokia veikla laikoma diletantiška (bendrinėje kalboje ši sąvoka vartojama ironiškai, su neigiamu atspalviu).
Mėgėjas paprastai neturi jokio formalaus išsilavinimo, bet yra nebūtinai neišsilavinęs žmogus (žr. [[neformalusis švietimas]]).

Priešingai nei profesine veikla užsiimantys žmonės, kurie iš to užsidirba pragyvenimui, mėgėjai tai daro, nes jie tai mėgsta, jiems patinka tai daryti. Mėgėjiška veikla gali būti suprantama neigiamai - kaip neprofesionali veikla, pabrėžiant [[kompetencija|kompetencijos]] stoką.

Iki pat [[XX amžius|XX]] amžiaus mėgėjai, savamoksliai „specialistai“ vaidino nemenką vaidmenį moksle. Pavydžiui, keletas [[alus|alaus]] gamintojų fizikoje ištyrė termodinamikos dėsnį. [[Alfredas Rustas]], pasiekęs žymių laimėjimų archeologijoje, buvo būtent toks „nespecialistas“. Išryškėjus specializacijoms XX a. moksle, tokie mėgėjų perėjimai į mokslinę - tiriamąją sritį buvo vis retesni.

Šiuo metu [[informatika|informatikoje]] atsiveria nemažai veiklos sričių, kurios plėtojasi būtent tokių „neprofesionalų“ dėka. Kai kurie [[Atviras kodas|Atvirojo kodo]] projektai ([[GNU]], [[Linux]]) yra pakankamai aukšto lygio ir netgi tobulėja būtent tokių mėgėjų pagalba. Čia greičiau (nei, pvz., [[Windows]] atveju) pastebimos klaidos ir jos ištaisomos. [[operacinė sistema|Operacinės sistemos]] kuriamos ir taikomos vis profesionaliau. Tiesa, nemaža šių „mėgėjų“ dalis yra bebaigiantys studijas informatikos studentai.

=== Specialistas ===
[[Vaizdas:Joseph Stalin. Honorary member of the Academy of Sciences of USSR.jpg|thumb|250px|'''Specialistas''': oficialus [[Stalinas|J.Stalino]] TSRS Mokslų Akademijos garbės nario diplomas]]
Asmuo, pasiekęs pirmąjį tam tikros kvalifikacijos lygmenį, kuris yra pripažįstamas oficialiai arba neoficialiai. Specialisto statusas labai priklauso nuo pripažinimą suteikusios institucijos autoriteto. Priklausomai nuo institucijos, pripažinimo vertė svyruoja nuo itin reikšmingos iki niekinės (žr. iliustraciją) ir laikui bėgant kai kada labai keičiasi. Specialistu laikomas ir mokslo įstaigą baigęs, tačiau mažai arba jokio praktinio patyrimo neturintis asmuo. Kai kurioms profesijoms tai ne itin svarbu, tačiau kitais atvejais (mokslo tyrimuose, [[medicina|medicinoje]]) toks žmogus turi teisę dirbti tik prižiūrimas aukštesnę kvalifikaciją turinčio vadovo.

=== Ekspertas ===
Asmuo, turintis solidžias, gilias tam tikros srities žinias, tikras dalyko [[eruditas]] ([[kompetencija|kompetentingas]] kokioje nors sferoje). Ekspertas nebūtinai yra praktikuojantis specialistas. Ekspertais gali būti ir [[mokslas|mokslininkai]], teoretikai, dėstantys aukštojoje mokykloje arba atliekantys [[moksliniai tyrimai|mokslinius tyrimus]].

=== Veteranas ===
Specialistas, turintis solidžią, didelę patirtį tam tikroje srityje, joje išdirbęs daugelį metų, pasiekęs tam tikrą profesionalumo lygį. Veteranai nebūtinai yra [[profesionalas|profesionalai]]. Galima dirbti visą gyvenimą, bet nepasiekti aukšto lygio. Talentingi specialistai, išdirbę tam tikroje sferoje, kartais aplenkia netgi ir savo srities veteranus.

=== Profesionalas ===
Aukštos profesinės kvalifikacijos specialistas, turintis nepaprastų gebėjimų, dirbantis tam tikroje sferoje ir nepriekaištingai atliekantis aukštos kvalifikacijos reikalaujamą darbą. Profesionalais yra neoficialiai pripažįstami tam tikros srities praktikai (ekspertai, specialistai), įgiję autoritetą tarp kolegų, keliantys nuostabą ir susižavėjimą tarp klientų, užsakovų ir kitų asmenų, kuriems teikiamos aukščiausios kvalifikacijos paslaugos ar veiklos rezultatai.

Publicistikoje iš kitų išsiskiriantys profesionalai gali būti vadinami korifėjais (korifėjas - tam tikros srities profesionalas, ekspertas, neprilygstamas autoritetas, pripažįstamas tarp kolegų profesionalų, dažnai – srities pradininkas, jos atšakų pirmtakas, "ekspertų ekspertas").

== Akademinė kvalifikacija ==
Pagal akademinių studijų bei mokymosi lygmenį gali būti išskiriamos šios asmeninės kvalifikacijos (įgijimo) '''pakopos''':
* Moksleivis (aukštesnių klasių mokinys)
* Profesinės mokyklos [[moksleivis]]
* Aukštesniosios mokyklos moksleivis, studentas
* [[Studentas]] – aukštosios mokyklos (kolegijos, akademijos, universiteto) moksleivis
* [[Bakalauras]] (BA, BSc)
* [[Magistrantas]]
* [[Magistras]], (MA, MSC), licenciatas, diplomuotas specialistas
* [[Doktorantas]], aspirantas (std. doct.)

Pradėjęs tam tikros srities studijas asmuo paprastai žino daugiau nei mėgėjas, jo žinios sistemiškesnės, ne tokios „padrikos“, tačiau abstrahuotos nuo konkrečios veiklos, apjungtos į teorijas, modelius, grupes, pošakius, klasifikaciją.

Bakalauras paprastai turi žinoti daugiau nei studentas, o magistrantas daugiau nei bakalauras ir t. t. Bet kartais pasitaiko ir parodoksalių situacijų, kai mėgėjo žinios tam tikrame pošakyje būna gilesnės nei bendrąjį universitetinį išsilavinimą turinčio specialisto.

== Mokslinė kvalifikacija ==
Mokslinė kvalifikacijos kriterijus – [[mokslinis laipsnis]] ([[mokslinis vardas]]). Kvalifikacijos lygmenys:
* [[Daktaras]]
* [[Habilituotas daktaras]]. Šis laipsnis suteikiamas Lietuvoje ir kai kuriose užsienio šalyse (pavyzdžiui, Šveicarijoje). Tačiau yra šalių (pavyzdžiui, Amerika), kurios tokio laipsnio neturi.

Kaip tarpinės pakopos gali būti išskiriamos [[doktorantas]] bei [[habilitantas]]. Formaliai jos nėra priskiriamos mokslinės kvalifikacijos lygiams, bet liudija apie tam tikrą pasirengimą užsiimti moksline veikla bei savarankiškai dirbti.

[[Garbės daktaras]] ''doctor honoris causa'' formaliai yra mokslinis vardas, bet praktiškai jis jokios mokslinės kvalifikacijos nežymi, kadangi yra ''[[garbės vardas]]'', suteikiamas ne dėl mokslinių pasiekimų, bet dėl tam tikros veiklos bei nuopelnų universitetui ar jo akademinei bendruomenei nemokslinėje srityje (pvz., remiant bei finansuojant veiklą, garsinant universitetą ir kt.).

== [[Pedagogas|Pedagoginė]] kvalifikacija ==
* Bendrojo lavinimo '''mokykloje''':

[[Stažuotojas]], [[praktikantas]] (referendaras, Vokietijoje) – jaunesnysis mokytojas – [[mokytojas]] – vyresnysis mokytojas – [[mokytojas metodininkas]] – [[mokytojas ekspertas]].

* '''Aukštojoje mokykloje''':
[[Mokslinis asistentas|Asistentas]] – vyresnysis asistentas – [[docentas]] (asocijuotas profesorius, ''assoc. prof.'') – [[profesorius]].

Atitinkamą laiką išdirbusiems asmenims gali būti suteikiamas ''prof. em.'' (''prof. emeritus'') vardas, liudijantis apie dėstytojo patirtį bei nuopelnus akademinėje srityje.

''Prof. visit.'' (Vizituojantis profesorius) vardas žymi dėstytojo santykį su aukštąja mokykla, kurioje dėstoma: šiuo atveju toks vardas liudija apie pagrindinę asmens veiklą kitame universitete, iš kurio yra atvykęs profesorius.

== Sertifikavimas ==
Sertifikavimas yra egzaminų laikymas be studijų, suteikiant sertifikuotojo vardu garantuojamą egzamino metu parodytos kvalifikacijos patvirtinimą. Sertifikavimo prireikia jei žmogus reikiamas žinias įgijo savarankiškai arba reikiamoje šalyje nepripažįstamoje mokslo įstaigoje.

Sertifikato vertė pirmiausia priklauso nuo sertifikuojančios institucijos vardo ir prestižo. Kai kada vien tuo užsiimančios firmos ar įstaigos ilgainiui vis lengvina egzaminų reikalavimus, siekdamos pritraukti kuo daugiau norinčių už pinigus gauti kvalifikacijos įrodymą. Tačiau toks sertifikuotojas greitai praranda vardą, ir jo suteiktas dokumentas nevertinamas. Mažai žinomas sertifikuotojas vardo apskritai neturi, todėl jo dokumentas irgi nevertinamas.

Daug geriau sertifikacija pavyksta įvairioms firmoms, jei tai nėra jų pagrindinė veikla ir vienintelis pajamų šaltinis. Tokia firma prestižą pelno savo kita (pagrindine) veikla ir, jį vertindama, paprastai išlaiko gana sunkų egzaminų lygį. Sertifikuojama srityse, kur pačios firmos kompetencija yra neabejotina. Pavyzdžiui, [[Sun]] turi kelių lygių [[Java (kalba)]] programuotojo sertifikavimo sistemą, [[Red Hat]] – [[Linux]] administratoriaus, [[Microsoft]] – [[Windows]] ir pan.

Rimtus sertifikavimo reikalavimus išsaugo ir mokslo įstaigos, kuriomos kai kada tenka tokiu būdu tvirtinti kitoje šalyje suteiktus mokslo vardus ir laipsnius. Būna ir paradoksalių situacijų (pavyzdžiui, tenka sertifikuoti net ir kelias Nobelio premijas gavusio kitos valstybės universteto suteiktą daktaro laipsnį).

== Taip pat skaitykite ==
* [[Gabumai]]
* [[Kompetencija]]
* [[Treniravimas]]
* [[Diletantas]]
* [[Meistras]]

[[Kategorija:Kvalifikaciniai laipsniai| ]]
[[Kategorija:Psichologija]]
[[Kategorija:Psichologija]]
[[Kategorija:Pedagogika]]
[[Kategorija:Pedagogika]]

00:05, 2 rugsėjo 2012 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kvalifikacija – asmens gebėjimai ir žinios, kurias jis sugeba tam tikroje veikloje panaudoti tam tikru lygiu. Kvalifikacija įgyjama įgimtų gabumų ir ugdomų bei lavinamų bendrųjų gebėjimų pagrindu. Terminas naudojamas siekiant pabrėžti veiklos arba asmens profesinių gebėjimų tam tikroje srityje lygmenį. Juo apibrėžiami situaciniai tam tikros veiklos reikalavimai ir asmeninės savybės.

Nuo XX a. pabaigos pedagogikoje vis plačiau naudojamas kompetencijos terminas, kuriuo nusakomi bendrieji gebėjimai ir dispozicijos, panaudojamos sprendžiant kokias nors problemas arba dalyvaujant visuomeniniame, gyvenime, komunikuojant tiek dalykinėje, tiek ir kitose plotmėse.