Aviža: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 10: | Eilutė 10: | ||
{{Taxobox_end_placement}} |
{{Taxobox_end_placement}} |
||
{{Taxobox_pabaiga}} |
{{Taxobox_pabaiga}} |
||
'''Aviža''' ([[lotynų kalba|lot.]] ''Avena'') - [[migliniai|miglinių]] (''Poaceae'') šeimos augalų gentis |
'''Aviža''' ([[lotynų kalba|lot.]] ''Avena'') - [[migliniai|miglinių]] (''Poaceae'') šeimos augalų gentis. |
||
| ⚫ | Aviža nuo senovės paplitusi teritorijoje nuo [[Korėja|Korėjos]] iki [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]]. Auginama [[Rusija|Rusijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[JAV]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. [[Lietuva|Lietuvoje]] sėjamoji aviža auginama nuo pirmųjų mūsų eros amžių. |
||
| ⚫ | |||
Vegetacija trunka daugiau nei 98 dienų. Aviža pradeda dygti 4-5 °C temperatūroje, pakenčia šalnas iki -4 °C. [[2000]] m. avižomis buvo apsėta 44,3 tūkst, ha, vidutinis derlingumas 1,87 t/ha. Pasaulyje [[1998]] m. avižų pasėliai užėmė 14,58 mln. ha. |
|||
Pasaulyje [[1998]] m. avižų pasėliai užėmė 14,58 mln. ha. Bizantiškosios avižos auginamos [[Argentina|Argentinoje]], [[urugvajus|Urugvajuje]], [[Azerbaidžanas|Azerbaidžane]], [[Uzbekija|Uzbekijoje]]. Sėjamosios avižos pagal varpinių javų pasėlių plotų dydį užima septintą vietą [[pasaulis|pasaulyje]] po [[Kviečiai|kviečių]], [[Miežiai|miežių]], [[Sorgai|sorgų]] ir [[Soros|sorų]], [[Kukurūzai|kukurūzų]], [[Ryžiai|ryžių]]. |
|||
| ⚫ | |||
'''Sėjamoji aviža''' kilusi iš [[Europa|Europoje]] augančios laukinės '''tuščiosios avižos''' (''Avena fatua''). Vienametė [[žolė]]. [[Stiebas]] - šiaudas, išaugantis iki 120 cm aukščio. [[Lapas|Lapai]] susisukę į [[pumpuras|pumpurus]]. [[Žiedynas]] - išsiskėtusi šluotelė. Varputės dvižiedės, rečiau trižiedės, be akuotų, [[žiedas|žiedai]] retai kada akuotuoti. [[Vaisius]] - grūdas su plėvelės pavidalo žiedažvyniais. |
|||
| ⚫ | Aviža nuo senovės paplitusi teritorijoje nuo [[Korėja|Korėjos]] iki [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]]. Auginama [[Rusija|Rusijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[JAV]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. [[Lietuva|Lietuvoje]] sėjamoji aviža auginama nuo pirmųjų |
||
Sėjamoji aviža - svarbus [[pašariniai augalai|pašarinis augalas]]. Sėjama viena arba su [[vikis|vikiais]], [[Lubinas|lubinais]] ir kt. augalais žaliajam pašarui, silosui. Avižų grūdais daugiausia šeriami [[Arklys|arkliai]], lesinami [[paukštis|paukščiai]], jų miltais šeriamas galvijų prieauglis, [[kiaulė]]s. |
|||
===Maisto pramonė=== |
|||
Avižų grūdai turi 40% [[Krakmolas|krakmolo]], 11-18% [[Baltymai|baltymų]] (plikagrūdžių iki 23%), 4-6,5% [[riebalai|riebalų]], 4% [[druska|druskų]], augalinio [[aliejus|aliejaus]], daug [[vitaminai|vitaminų]]: [[Tiaminas|B<sub>1</sub>]] (4,5-8,0 mg/kg), [[Riboflavinas|B<sub>2</sub>]] (1,1-1,45 mg/kg), B grupės [[vitaminas|vitaminų]], [[cholinas|cholinų]] ir kt. medžiagų. |
|||
Iš grūdų gaminamos [[kruopos]], o iš jų - [[sriuba|sriubos]], [[košė]]s, [[apkepas|apkepai]], avižiniai [[dribsniai]], [[sausainiai]], [[šustinis]], [[konditerija|konditerijos]] gaminiai. Iš avižų daromas [[kava|kavos]] pakaitalas. |
|||
Avižų patiekalai yra maistingi ir lengvai virškinami. Tai geras [[dieta|dietinis]] produktas, ypač tinkantis silpniems bei sveikstantiems ligoniams. |
|||
===Medicina=== |
|||
[[medicina|Medicinoje]] avižos vartojamos labai seniai: grūdai [[kompresas|kompresams]], jų tyrė - nuo viduriavimo, gleivėtas skystis - nuo [[kosulys|kosulio]]. |
|||
Kruopų [[nuoviras]] su [[medus|medumi]] - stiprinanti priemonė išsekusiems ligoniams ir sergantiems [[tuberkuliozė|tuberkulioze]]. Vartojama kaip silpna [[viduriavimas|vidurių paleidžiamoji priemonė]]. Vietiniai apiplovimai nuoviru padeda kerpligei, egzemai ir kitoms [[oda|odos]] ligoms gydyti. Kad sumažėtų kojų [[prakaitavimas|prakaitavimą]], jos mirkomos avižinių šiaudų ir [[ąžuolas|ąžuolo]] [[žievė|žievės]] nuovire. Avižinis nuoviras verdamas santykiu 1:10. |
|||
[[Kisielius]] turi aptraukiančiųjų savybių ir padeda sergantiems [[skrandis|skrandžio]] bei [[žarnynas|žarnyno]] ligomis. Jis verdamas iš kruopų [[antpilas|antpilo]] skystosios dalies (antpilas turi nusistovėti apie 8-10 val.). |
|||
Žalių avižų vandens [[antpilas]] veikia kaip [[prakaitas|prakaitą]], [[šlapimas|šlapimą]] varantis ir [[karščiavimas|karštį]] mažinantis vaistas. |
|||
[[spiritas|Spirito]] antpilas - tonizuojanti priemonė išsekus, esant protiniam pervargimui, nuo [[neurastenija|neurastenijos]], [[nemiga|nemigos]]. Rekomenduojama norintiems mesti [[rūkymas|rūkyti]]. |
|||
Avižinių šiaudų voniomis gydomasi nuo [[reumatas|reumato]], [[sąnarys|sąnarių]] [[uždegimas|uždegimo]], strėnų skausmo. Voniai reikia 0,5-1 kg šviežių avižinių šiaudų. |
|||
[[Homeopatija|Homeopatijoje]] vartojama šviežių želmenų [[esencija]]. |
|||
<gallery> |
<gallery> |
||
08:22, 23 spalio 2006 versija
| Avena | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Tuščioji aviža (Avena fatua) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Aviža (lot. Avena) - miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis.
Aviža nuo senovės paplitusi teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Auginama Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Lietuvoje sėjamoji aviža auginama nuo pirmųjų mūsų eros amžių.
Vegetacija trunka daugiau nei 98 dienų. Aviža pradeda dygti 4-5 °C temperatūroje, pakenčia šalnas iki -4 °C. 2000 m. avižomis buvo apsėta 44,3 tūkst, ha, vidutinis derlingumas 1,87 t/ha. Pasaulyje 1998 m. avižų pasėliai užėmė 14,58 mln. ha.
Žemės ūkyje reikšmingiausios ir labiausiai paplitusios yra bizantiškoji aviža (Avena byzantina) ir sėjamoji aviža (Avena sativa).
-
Sėjamoji aviža (Avena sativa)
