Jurgis VI: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.3) (robotas Pridedama: mzn:جرج شیشوم (بریتانیا شاء) |
S r2.7.2+) (robotas Keičiama: mzn:جرج شیشوم (بریتانیا شا) |
||
| Eilutė 95: | Eilutė 95: | ||
[[mr:सहावा जॉर्ज, युनायटेड किंग्डम]] |
[[mr:सहावा जॉर्ज, युनायटेड किंग्डम]] |
||
[[ms:George VI]] |
[[ms:George VI]] |
||
[[mzn:جرج شیشوم (بریتانیا |
[[mzn:جرج شیشوم (بریتانیا شا)]] |
||
[[nl:George VI van het Verenigd Koninkrijk]] |
[[nl:George VI van het Verenigd Koninkrijk]] |
||
[[nn:Georg VI av Storbritannia]] |
[[nn:Georg VI av Storbritannia]] |
||
23:34, 23 rugpjūčio 2012 versija
| Jurgis VI | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Jurgis VI | |
 | |
| Gimė | 1896 m. gruodžio 14 d. Sandrinhamas (Norfolko grafystė, Anglija) |
| Mirė | 1952 m. vasario 6 d. (55 metai) |
| Tėvas | Jurgis V |
| Motina | Marija Teksietė |
| Sutuoktinis (-ė) | Elžbieta Bouz-Laion |
| Vaikai | Elžbieta II, Margaret |
.svg) | |
| Valdė | 1936 m. gruodžio 11 d. - 1952 m. vasario 6 d. (15 metų) |
| Karūnavimas | 1937 m. gegužės 12 d. |
| Pirmtakas | Eduardas VIII |
| Įpėdinis | Elžbieta II |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
| |
 Vikiteka |
Jurgis VI |
.png){kind=small}
_ribbon.png){kind=small}
Jurgis VI (gimė – 1896 m. gruodžio 14 d. Sandrinhamas (Norfolko grafystė, Anglija); mirė – 1952 m. vasario 6 D. ten pat) – Didžiosios Britanijos karalius (1937–1952).
Biografija
Vindzorų dinastijos. Princo Jurgio (nuo 1901 m. karalius Jurgis V) antrasis sūnus. Karalienės Elžbietos tėvas. Karaliumi tapo vyresniajam broliui karaliui Eduardui VIII atsisakius sosto. Jurgis VI rėmė m-ro pirmininko N. Čemberleno vadinamąją A. Hitlerio nuraminimo politiką, 1940 m. siekė, kad m-ru pirmininku taptų E. F. Halifanas. Prieš II pasaulinį karą Jurgis VI be išlygų rėmė W. L. Čerčilį. Jurgis VI buvo paskutinis Indijos imperatorius (iki 1947), paskutinis Airijos (iki 1949) karalius, bet 1949 m. Tautų Sandraugos šalių vyresnybės pripažino Jurgį VI savo valdovu.[1]
| |||||||||||||
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
Šaltiniai
- ↑ Jurgis VI. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 55 psl.