Empatija

Empatija (gr. εμπάθεια 'stipri aistra, įsijautimas') yra gebėjimas įsijausti į kito padėtį, emocinę būseną, tiesiogiai suprasti kito jausmus; altruizmo pagrindas. Empatija susijusi su savivoka, savo jausmų pažinimu, vėliau savistabos rezultatus pritaikant bendravime su kitais. Žmogaus emocijos siejamos su mąstymu, įsitikinimais bei troškimais, todėl empatija pasižymintys žmonės paprastai gali tiksliau apibūdinti kito žmogaus minčių kryptį ir nusiteikimą (nuotaiką).

Empatija nėra įgimta, ją reikia išugdyti.

Empatijos priešingybė – egocentriškumas.

Empatijos fazės

• I - oji empatijos fazė – supratimas. Šioje fazėje atpažįstama ir identifikuojama kito asmens emocinė būsena. Identifikuoti emocijas nėra lengva dėl to, kad jos paprastai esti mišrios.

• II-oji empatijos fazė – jausmo išgyvenimas. Šioje fazėje išgyvenamas jausmas, kuris tuo momentu yra apėmęs kitą asmenį.

• III-oji empatijos fazė – jausmo perdavimas. Šioje fazėje atpažintas ir išgyvenamas jausmas yra išreiškiamas įvairiomis formomis ir būdais.

Normalūs (t.y. „neurotipiški“) žmonės ir net 5-6 metų vaikai sugeba „perskaityti“ žinutes, kurias kitas žmogus perduoda kito žmogaus akimis, balso intonacija ar kūno kalba. „Empatijos stoka“ yra nebūtinai socialinio elgesio defektas. Tą patį galima pasakyti apie žmones, kurie galvoja viena, sako kita, o daro trečia. Negalima teigti, kad visiems, pasižymintiems "empatijos stoka", nerūpi kiti žmonės ar jų jausmai. Jiems gali tai rūpėti, ir labai giliai, tačiau jie galbūt nepastebi subtilesnių emocinės būsenos ženklų ar „neperskaito“ sudėtingų psichikos būsenų.

Šaltiniai

• Suslavičius, A., Socialinė psichologija, VU leidykla, Vilnius, 2006, p. 169-180. ISBN 9986-19-853-4

Nuorodos

• www.empathy.se