Bezansonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 47°14′35″ š. pl. 6°1′19″ r. ilg. / 47.24306°š. pl. 6.02194°r. ilg. / 47.24306; 6.02194 (Bezansonas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: be-x-old:Бэзансон
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 24: Eilutė 24:
}}
}}


'''Bezansonas''' ({{fr|Besançon}}) – miestas rytų [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Franš Kontė]] regiono ir [[Dubsas (departamentas)|Dubsas departamento]] centras. Bezansono oro uostas. Didžiausias Prancūzijos laikrodžių gamybos centras. Išplėtota tekstilės, chemijos, popieriaus, porceliano, tiksliosios mechanikos pramonė. [[Mineralinis vanduo|Mineralinių vandenų]] kurortas. Nuo [[1691]] m. veikia Bezansono universitetas. Archeologijos, istorijos, dailės muziejai.
'''Bezansonas''' ({{fr|Besançon}}) – miestas rytų [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Franš Kontė]] regiono ir [[Dubsas (departamentas)|Dubsas departamento]] centras. Bezansono oro uostas. Didžiausias Prancūzijos laikrodžių gamybos centras. Išplėtota tekstilės, chemijos, popieriaus, porceliano, tiksliosios mechanikos pramonė. [[Mineralinis vanduo|Mineralinių vandenų]] kurortas. Didelis regiono kultūros ir švietimos centras. Nuo [[1691]] m. veikia Bezansono universitetas. Archeologijos, istorijos, dailės muziejai. Plėtojamas turizmas.


==Istorija==
==Istorija==
Eilutė 51: Eilutė 51:
Nuo XIV a. miesto istoriją lėmė [[Burgundijos kunigaikštystė]], kurios kunigaikščiai valdė taip pat ir [[Burgundijos grafystė|Burgundijos grafystę]], buvusią aplink Bezansoną. Burgundijos kunigaikščiai ne kartą nesėkmingai bandė paimti miestą. Nepaisant to, Bezansonas buvo priverstas prašytis Burgundijos globos, nors nepriklausomybės niekada neatsisakė. Po Burgundijos kunigaikštystės žlugimo, Bezansono globą perėmė Burgundijos grafai [[Habsburgai]]. Nuo XVII a. Bezansone įtaką paveldėjo Austrijos Habsburgų atšaka.
Nuo XIV a. miesto istoriją lėmė [[Burgundijos kunigaikštystė]], kurios kunigaikščiai valdė taip pat ir [[Burgundijos grafystė|Burgundijos grafystę]], buvusią aplink Bezansoną. Burgundijos kunigaikščiai ne kartą nesėkmingai bandė paimti miestą. Nepaisant to, Bezansonas buvo priverstas prašytis Burgundijos globos, nors nepriklausomybės niekada neatsisakė. Po Burgundijos kunigaikštystės žlugimo, Bezansono globą perėmė Burgundijos grafai [[Habsburgai]]. Nuo XVII a. Bezansone įtaką paveldėjo Austrijos Habsburgų atšaka.


1651 m. miestas neteko laisvojo miesto teisių. [[1674]] m. prijungtas prie Prancūzijos ir ilgainiui tapo Franš Komtės provincijos sostine. Apie [[1800]] m. pradėta plėtoti laikrodžių gamybą.
1651 m. miestas neteko laisvojo miesto teisių. Pasibaigus [[Trisdešimtmetis karas|Trisdešimtmetis karui]], [[1674]] m. prijungtas prie Prancūzijos ir ilgainiui tapo Franš Kontė provincijos sostine. Apie [[1800]] m. pradėta plėtoti laikrodžių gamybą.


== Architektūra ==
== Architektūra ==
Išlikę [[Senovės Roma|romėnų]] arkos, amfiteatro, [[akvedukas|akveduko]] griuvėsiai. Šv. Jono katedra, Šv. Pauliaus ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios. Renesansiniai miesto [[Rotušė]]s ir Teismo rūmai.{{šaltinis|{{VLE|III|124||Besançon (Bezansonas)}}}} XVII a. mieste pastatyta [[citadelė]], kuri [[2008]] m. buvo įtraukta į [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]].
Išlikę [[Senovės Roma|romėnų]] arkos, amfiteatro, [[akvedukas|akveduko]] griuvėsiai. Šv. Jono katedra, Šv. Pauliaus ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios. Renesansiniai miesto [[Rotušė]]s ir Teismo rūmai.{{šaltinis|{{VLE|III|124||Besançon (Bezansonas)}}}} XVII a. mieste pastatyta [[citadelė]], kuri [[2008]] m. buvo įtraukta į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]].

== Sportas ==
Ilgą laiką populiariausis sporto šakos mieste buvo [[rankinis]] ir [[krepšinis]]. XX a. pabaigoje išaugo [[ledo ritulys|ledo ritulio]] populiarumas.


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
Eilutė 62: Eilutė 65:
* [http://www.besancon.fr/ Oficialus puslapis]
* [http://www.besancon.fr/ Oficialus puslapis]
{{Burgundijos apskritis}}
{{Burgundijos apskritis}}

{{prancūzija-stub}}
[[Kategorija:Prancūzijos miestai]]
[[Kategorija:Prancūzijos miestai]]
[[Kategorija:Laisvieji imperijos miestai]]
[[Kategorija:Laisvieji imperijos miestai]]

18:36, 11 rugpjūčio 2012 versija

Bezansonas
pranc. Besançon
            
Miestas iš oro
Bezansonas
Bezansonas
47°14′35″ š. pl. 6°1′19″ r. ilg. / 47.24306°š. pl. 6.02194°r. ilg. / 47.24306; 6.02194 (Bezansonas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas Franš Kontė
Departamentas Dubsas (departamentas)
Gyventojų (2007) 128 400
Plotas 65,05 km²
Tankumas (2007) 1 974 žm./km²
Altitudė 281 m
Pašto kodas 25000
Tinklalapis www.besancon.fr
Vikiteka Bezansonas

Bezansonas (pranc. Besançon) – miestas rytų Prancūzijoje, Franš Kontė regiono ir Dubsas departamento centras. Bezansono oro uostas. Didžiausias Prancūzijos laikrodžių gamybos centras. Išplėtota tekstilės, chemijos, popieriaus, porceliano, tiksliosios mechanikos pramonė. Mineralinių vandenų kurortas. Didelis regiono kultūros ir švietimos centras. Nuo 1691 m. veikia Bezansono universitetas. Archeologijos, istorijos, dailės muziejai. Plėtojamas turizmas.

Istorija

Laisvasis imperijos miestas:
Bezansonas
Šalis Franš Kontė
Vėliava
Tautos
Laikotarpis 1184-1654

I amžiuje pr. m. e. keltų genties sekvanų centras Vezoncionas. 58 m. pr. m. e. jį nukariavo Cezaris. Nuo II a. – arkivyskupijos centras.

Nuo 1184 m. – tapo Šventosios Romos imperijos laisvuoju miestu, kuriame rezidavo buvo Bezansono arkivyskupija, o taip pat rinkdavosi miestiečių valdžia.

Nuo XIV a. miesto istoriją lėmė Burgundijos kunigaikštystė, kurios kunigaikščiai valdė taip pat ir Burgundijos grafystę, buvusią aplink Bezansoną. Burgundijos kunigaikščiai ne kartą nesėkmingai bandė paimti miestą. Nepaisant to, Bezansonas buvo priverstas prašytis Burgundijos globos, nors nepriklausomybės niekada neatsisakė. Po Burgundijos kunigaikštystės žlugimo, Bezansono globą perėmė Burgundijos grafai Habsburgai. Nuo XVII a. Bezansone įtaką paveldėjo Austrijos Habsburgų atšaka.

1651 m. miestas neteko laisvojo miesto teisių. Pasibaigus Trisdešimtmetis karui, 1674 m. prijungtas prie Prancūzijos ir ilgainiui tapo Franš Kontė provincijos sostine. Apie 1800 m. pradėta plėtoti laikrodžių gamybą.

Architektūra

Išlikę romėnų arkos, amfiteatro, akveduko griuvėsiai. Šv. Jono katedra, Šv. Pauliaus ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios. Renesansiniai miesto Rotušės ir Teismo rūmai.[reikalingas šaltinis] XVII a. mieste pastatyta citadelė, kuri 2008 m. buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Sportas

Ilgą laiką populiariausis sporto šakos mieste buvo rankinis ir krepšinis. XX a. pabaigoje išaugo ledo ritulio populiarumas.

Šaltiniai

Nuorodos

Šablonas:Link FA