Bezansonas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.1) (robotas Pridedama: be-x-old:Бэзансон |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 24: | Eilutė 24: | ||
}} |
}} |
||
'''Bezansonas''' ({{fr|Besançon}}) – miestas rytų [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Franš Kontė]] regiono ir [[Dubsas (departamentas)|Dubsas departamento]] centras. Bezansono oro uostas. Didžiausias Prancūzijos laikrodžių gamybos centras. Išplėtota tekstilės, chemijos, popieriaus, porceliano, tiksliosios mechanikos pramonė. [[Mineralinis vanduo|Mineralinių vandenų]] kurortas. Nuo [[1691]] m. veikia Bezansono universitetas. Archeologijos, istorijos, dailės muziejai. |
'''Bezansonas''' ({{fr|Besançon}}) – miestas rytų [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Franš Kontė]] regiono ir [[Dubsas (departamentas)|Dubsas departamento]] centras. Bezansono oro uostas. Didžiausias Prancūzijos laikrodžių gamybos centras. Išplėtota tekstilės, chemijos, popieriaus, porceliano, tiksliosios mechanikos pramonė. [[Mineralinis vanduo|Mineralinių vandenų]] kurortas. Didelis regiono kultūros ir švietimos centras. Nuo [[1691]] m. veikia Bezansono universitetas. Archeologijos, istorijos, dailės muziejai. Plėtojamas turizmas. |
||
==Istorija== |
==Istorija== |
||
Eilutė 51: | Eilutė 51: | ||
Nuo XIV a. miesto istoriją lėmė [[Burgundijos kunigaikštystė]], kurios kunigaikščiai valdė taip pat ir [[Burgundijos grafystė|Burgundijos grafystę]], buvusią aplink Bezansoną. Burgundijos kunigaikščiai ne kartą nesėkmingai bandė paimti miestą. Nepaisant to, Bezansonas buvo priverstas prašytis Burgundijos globos, nors nepriklausomybės niekada neatsisakė. Po Burgundijos kunigaikštystės žlugimo, Bezansono globą perėmė Burgundijos grafai [[Habsburgai]]. Nuo XVII a. Bezansone įtaką paveldėjo Austrijos Habsburgų atšaka. |
Nuo XIV a. miesto istoriją lėmė [[Burgundijos kunigaikštystė]], kurios kunigaikščiai valdė taip pat ir [[Burgundijos grafystė|Burgundijos grafystę]], buvusią aplink Bezansoną. Burgundijos kunigaikščiai ne kartą nesėkmingai bandė paimti miestą. Nepaisant to, Bezansonas buvo priverstas prašytis Burgundijos globos, nors nepriklausomybės niekada neatsisakė. Po Burgundijos kunigaikštystės žlugimo, Bezansono globą perėmė Burgundijos grafai [[Habsburgai]]. Nuo XVII a. Bezansone įtaką paveldėjo Austrijos Habsburgų atšaka. |
||
1651 m. miestas neteko laisvojo miesto teisių. [[1674]] m. prijungtas prie Prancūzijos ir ilgainiui tapo Franš |
1651 m. miestas neteko laisvojo miesto teisių. Pasibaigus [[Trisdešimtmetis karas|Trisdešimtmetis karui]], [[1674]] m. prijungtas prie Prancūzijos ir ilgainiui tapo Franš Kontė provincijos sostine. Apie [[1800]] m. pradėta plėtoti laikrodžių gamybą. |
||
== Architektūra == |
== Architektūra == |
||
Išlikę [[Senovės Roma|romėnų]] arkos, amfiteatro, [[akvedukas|akveduko]] griuvėsiai. Šv. Jono katedra, Šv. Pauliaus ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios. Renesansiniai miesto [[Rotušė]]s ir Teismo rūmai.{{šaltinis|{{VLE|III|124||Besançon (Bezansonas)}}}} XVII a. mieste pastatyta [[citadelė]], kuri [[2008]] m. buvo įtraukta į [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]]. |
Išlikę [[Senovės Roma|romėnų]] arkos, amfiteatro, [[akvedukas|akveduko]] griuvėsiai. Šv. Jono katedra, Šv. Pauliaus ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios. Renesansiniai miesto [[Rotušė]]s ir Teismo rūmai.{{šaltinis|{{VLE|III|124||Besançon (Bezansonas)}}}} XVII a. mieste pastatyta [[citadelė]], kuri [[2008]] m. buvo įtraukta į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]]. |
||
== Sportas == |
|||
Ilgą laiką populiariausis sporto šakos mieste buvo [[rankinis]] ir [[krepšinis]]. XX a. pabaigoje išaugo [[ledo ritulys|ledo ritulio]] populiarumas. |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
Eilutė 62: | Eilutė 65: | ||
* [http://www.besancon.fr/ Oficialus puslapis] |
* [http://www.besancon.fr/ Oficialus puslapis] |
||
{{Burgundijos apskritis}} |
{{Burgundijos apskritis}} |
||
{{prancūzija-stub}} |
|||
[[Kategorija:Prancūzijos miestai]] |
[[Kategorija:Prancūzijos miestai]] |
||
[[Kategorija:Laisvieji imperijos miestai]] |
[[Kategorija:Laisvieji imperijos miestai]] |
18:36, 11 rugpjūčio 2012 versija
Bezansonas pranc. Besançon | |
---|---|
Miestas iš oro | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Prancūzija |
Regionas | Franš Kontė |
Departamentas | Dubsas (departamentas) |
Gyventojų | 128 400 |
Plotas | 65,05 km² |
Tankumas | 1 974 žm./km² |
Altitudė | 281 m |
Pašto kodas | 25000 |
Tinklalapis | www.besancon.fr |
Vikiteka | Bezansonas |
Bezansonas (pranc. Besançon) – miestas rytų Prancūzijoje, Franš Kontė regiono ir Dubsas departamento centras. Bezansono oro uostas. Didžiausias Prancūzijos laikrodžių gamybos centras. Išplėtota tekstilės, chemijos, popieriaus, porceliano, tiksliosios mechanikos pramonė. Mineralinių vandenų kurortas. Didelis regiono kultūros ir švietimos centras. Nuo 1691 m. veikia Bezansono universitetas. Archeologijos, istorijos, dailės muziejai. Plėtojamas turizmas.
Istorija
Laisvasis imperijos miestas: Bezansonas | |
---|---|
Šalis | Franš Kontė |
Vėliava | |
Tautos | |
Laikotarpis | 1184-1654 |
I amžiuje pr. m. e. keltų genties sekvanų centras Vezoncionas. 58 m. pr. m. e. jį nukariavo Cezaris. Nuo II a. – arkivyskupijos centras.
Nuo 1184 m. – tapo Šventosios Romos imperijos laisvuoju miestu, kuriame rezidavo buvo Bezansono arkivyskupija, o taip pat rinkdavosi miestiečių valdžia.
Nuo XIV a. miesto istoriją lėmė Burgundijos kunigaikštystė, kurios kunigaikščiai valdė taip pat ir Burgundijos grafystę, buvusią aplink Bezansoną. Burgundijos kunigaikščiai ne kartą nesėkmingai bandė paimti miestą. Nepaisant to, Bezansonas buvo priverstas prašytis Burgundijos globos, nors nepriklausomybės niekada neatsisakė. Po Burgundijos kunigaikštystės žlugimo, Bezansono globą perėmė Burgundijos grafai Habsburgai. Nuo XVII a. Bezansone įtaką paveldėjo Austrijos Habsburgų atšaka.
1651 m. miestas neteko laisvojo miesto teisių. Pasibaigus Trisdešimtmetis karui, 1674 m. prijungtas prie Prancūzijos ir ilgainiui tapo Franš Kontė provincijos sostine. Apie 1800 m. pradėta plėtoti laikrodžių gamybą.
Architektūra
Išlikę romėnų arkos, amfiteatro, akveduko griuvėsiai. Šv. Jono katedra, Šv. Pauliaus ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios. Renesansiniai miesto Rotušės ir Teismo rūmai.[reikalingas šaltinis] XVII a. mieste pastatyta citadelė, kuri 2008 m. buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Sportas
Ilgą laiką populiariausis sporto šakos mieste buvo rankinis ir krepšinis. XX a. pabaigoje išaugo ledo ritulio populiarumas.
Šaltiniai
Nuorodos
|