Žvyrkelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
YFdyh-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.3) (robotas Pridedama: nl:Grindweg (weg)
Winzipas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 11: Eilutė 11:
Be to, žvyrkelyje automobilis sunkiau valdomas nei ant asfalto, greitėja detalių susidėvėjimas. Dėl susidarančių duobių ir provėžų žvyrkelis turi būti dažnai prižiūrimas.
Be to, žvyrkelyje automobilis sunkiau valdomas nei ant asfalto, greitėja detalių susidėvėjimas. Dėl susidarančių duobių ir provėžų žvyrkelis turi būti dažnai prižiūrimas.


Lietuvoje žvyrkeliai dažniausiai eina tarp [[kaimas|kaimų]] ir sudaro didelę dalį [[Sąrašas:Lietuvos rajoniniai keliai|rajoninių kelių]] (jie palaipsniui asfaltuojami). Seniau nedidelė dalis [[Lietuvos krašto keliai|krašto kelių]] (pvz., [[KK143]]) turėjo žvyrkelio ruožų, tačiau dabar visi jau asfaltuoti. Daugelyje skurdesnių ar dideles teritorijas užimančių šalių žvyrkeliai sudaro ženklią respublikinės reikšmės kelių dalį.
Lietuvoje žvyrkeliai dažniausiai eina tarp [[kaimas|kaimų]] ir sudaro didelę dalį [[Sąrašas:Lietuvos rajoniniai keliai|rajoninių kelių]] (jie palaipsniui asfaltuojami). Seniau nedidelė dalis [[Lietuvos krašto keliai|krašto kelių]] (pvz., {{KK143}}) turėjo žvyrkelio ruožų, tačiau dabar visi jau asfaltuoti. Daugelyje skurdesnių ar dideles teritorijas užimančių šalių žvyrkeliai sudaro ženklią respublikinės reikšmės kelių dalį.


{{commonscat|Gravel roads}}
{{commonscat|Gravel roads}}

15:49, 11 rugpjūčio 2012 versija

Žvyrkelis Mažeikių rajone

Žvyrkelis – kelias, padengtas žvyro danga. Dažniausiai driekiasi užmiesčiuose, atokesniuose regionuose arba sudaro kaimų, priemiesčių gatves.

Žvyrkeliai savo pravažumu gerokai lenkia gruntinius kelius, tačiau yra sunkiau pravažiuojami nei asfaltbetoniu ar betonu dengti keliai. Žvyrkeliai paprastai pravažiuojami ištisus metus, bet kokiomis transporto priemonėmis. Kelio danga nepatižta sudrėkusi, todėl lietus itin ženkliai nemažina kelio pravažumo. Tačiau žvyrkelio projektinis greitis yra mažesnis nei leistinas užmiestyje (50–80 km/h). Be to, priklausomai nuo kelio priežiūros, meteorologinių ir geologinių ypatybių važiavimas žvyrkeliu gali kelti papildomų nepatogumų:

  • pavasarį ar po liūčių kelio dangoje dažnai susiformuoja duobės, važiuojant keliančios vibraciją ir mažinančios važiavimo greitį;
  • pučiant stipriems vėjams gali susidaryti smėlio vėpūtiniai, kuriuose automobilis gali įstrigti;
  • žvyre pasitaikantys stamboki akmenys gali pažeisti automobilį ar apgadinti prasilenkiančius automobilius;
  • esant sausam orui nuo žvyrkelio kyla daug dulkių, keliančių nepatogumą tiek automobilių vairuotojams, tiek pakelės gyventojams.

Be to, žvyrkelyje automobilis sunkiau valdomas nei ant asfalto, greitėja detalių susidėvėjimas. Dėl susidarančių duobių ir provėžų žvyrkelis turi būti dažnai prižiūrimas.

Lietuvoje žvyrkeliai dažniausiai eina tarp kaimų ir sudaro didelę dalį rajoninių kelių (jie palaipsniui asfaltuojami). Seniau nedidelė dalis krašto kelių (pvz.,  143  JonavaŽasliaiKloniniai Mijaugonys ) turėjo žvyrkelio ruožų, tačiau dabar visi jau asfaltuoti. Daugelyje skurdesnių ar dideles teritorijas užimančių šalių žvyrkeliai sudaro ženklią respublikinės reikšmės kelių dalį.