Hipofizė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2+) (robotas Keičiama: fr:Hypophyse
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ku:Hîpofîz
Eilutė 71: Eilutė 71:
[[kn:ಪಿಟ್ಯುಟರಿ ಗ್ರಂಥಿ]]
[[kn:ಪಿಟ್ಯುಟರಿ ಗ್ರಂಥಿ]]
[[ko:뇌하수체]]
[[ko:뇌하수체]]
[[ku:Hîpofîz]]
[[la:Glandula pituitaria]]
[[la:Glandula pituitaria]]
[[lv:Hipofīze]]
[[lv:Hipofīze]]

12:20, 9 rugpjūčio 2012 versija

Hipofizė

Hipofizė, arba posmegininė liauka (lot. hypophysis) – tai maždaug žirnio dydžio endokrininė liauka, esanti smegenų pamate, turkiškojo balno (sella turcica) duobėje. Žmogaus hipofizė yra vidutiniškai 12 mm ilgio, 14,5 mm pločio, 6 mm storio; masė apie 0,60 gramo. Hipofizė – svarbiausia organizmo hormoninės reguliacijos grandis. Skiriamos dvi hipofizės dalys:

  • Priekinė dalis (adenohypophysis) – ji didesnė ir sudaryta iš trijų smulkesnių dalių: galinės, pars terminalis, tarpinės, pars intermedia ir gumburinės, pars tuberalis. Adenohipofizės parenchimą sudaro epitelinės ląstelės, o stromą - retikulinės. Šioje hipofizės dalyje histologiškai skiriamos dvi ląstelių rūšys - besidažančios, chromofilinės ir nesidažančios, chromofobinės. Pastarosios yra kamieninės adenohipofizės ląstelės, arba ląstelės atliekančios paraminę funkciją.

Chromofilinės dar išsiskiria į du porūšius - acidofilines ir bazofilines ląstelės, kurios atitinkamai dažosi rūgščiaisiais ar baziniais dažais. Jos paplitusios tolimojoje dalyje.

Acidofilinės ląstelės gamina dviejų tipų hormonus: somatotropinius (somatotropiną) ir mamotropinius (prolaktiną). Tuo tarpu bazofilinės ląstelės gamina krinotropinius hormonus, kurie veikia kitas endokrinines liaukas ir pagal tai skirstomos į tris porūšius:

  • Tirotropinės ląstelės gamina tirotropinį hormoną - tireotropiną (TTH);
  • Gonadotropinės gamina liutenizuojantį hormoną (LH), kuris svarbus ovuliacijai, gaminasi estrogenai, stimuliuoja vyrų Leidigo ląsteles gaminti testosteroną; taip pat gamina folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH), kuris skatina folikulų augimą kiaušidėse, o vyrams spermatogeninio epitelio proliferaciją.
  • Kortikotropinės - gamina adenokortikotropinį hormoną (AKTH), veikiantį antinksčių žievę, kad ši išskirtų gliukokortikoidus.

Gumburinėje dalyje daugiausia gaminami gonadotropinai. Tarpinėje - gaminamas melanocitus stimuliuojantis hormonas (MSH), kuris reguliuoja pigmentinę apykaitą epidermyje;

  • Užpakalinė dalis (neurohypophysis) – ji yra susijusi su pogumburiu, tačiau negamina savų hormonų, o tik yra atsakinga už pogumburyje gaminamų hormonų – oksitocino bei vazopresino (antidiuretinio hormono) – laikymą ir sekreciją. Neurohipofizės dalys: nervinė dalis (pars nervosa), vidinė pakyla (eminentia medialis) ir piltuvėlis (kojytė) - infundibulum.

Sutrikus hipofizės veiklai, jos funkcijos dažniausiai suintensyvėja (hiperpituitarizmas) arba susilpnėja (hipopituitarizmas), rečiau – visiškai išnyksta. Pavyzdžiui, hipofizės hormonų hipersekrecija vaikams gali sukelti augimo sutrikimą – gigantizmą, o suaugusiesiems – akromegaliją (nepraporcingai padidėja plaštakos, apatinis žandikaulis, pėdos, nosis ar vidaus organai). Hipofizės funkcijoms susilpnėjus arba išnykus, vaikai lieka neūžaugomis (nanizmas), sulėtėja jų psichinis vystymasis, atsiranda infantilizmas, atrofuojasi skydliaukė ir antinksčių žievė, pakinta riebalų ir angliavandenių apykaita, sulėtėja oksidacijos procesai. Suaugusieji dėl šių priežasčių nutunka, jiems nutrūksta lytinis ciklas, atrofuojasi skydliaukė, lytinės liaukos, antinksčių žievė.

Hipofizė reguliuoja:

Hipofizės veiklą reguliuoja pogumburis (hipotalamas), išskiriantis į hipofizę liberinus (angl. releasing-factor).