Ramybė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: tr:Huzur
Eilutė 33: Eilutė 33:
[[en:Tranquillity]]
[[en:Tranquillity]]
[[sk:Pokoj]]
[[sk:Pokoj]]
[[tr:Huzur]]
[[yi:מנוחת הנפש]]
[[yi:מנוחת הנפש]]

06:15, 8 rugpjūčio 2012 versija

Apie kaimą prie Visagino žr. Ramybė (kaimas).

Ramybė, ramuma – būsena, kai objektui nedaro įtakos išoriniai veiksniai. Kalbant apie žmogų, ramybė suvokiama kaip poilsis nuo aplinkos dirgiklių, atsiribojimas nuo triukšmo, judėjimo. Dažnai siejama su gamta, tyla, vienatve. Ramybės antonimas – chaosas.

Ramybė teigiamai veikia žmogaus savijautą: mažina stresą, nervingumą, suteikia laimės pojūtį. Žmonės, siekdami ramybės, keliauja į gamtą, kur atsipalaiduoja nuo miesto triukšmo.

Tykus vakaras.

Stimulai, skatinantys ramybę:

Stimulai, trikdantys ramybę:

Tačiau ramuma nebūtinai reiškia visišką garsų nebuvimą ir judesio nebuvimą: žygiavimas, važiavimas dviračiu, darbas gamtoje, paukščių čiulbėjimas, tekančio vandens garsas netrukdo žmogui pajusti ramybės.

Proto ramybė. Buda pasinėręs į meditacijos gelmes.

Ramybės pojūtis taip pat pasiekiamas medituojant, klausant malonios muzikos.

Proto ramybė yra tarsi nuostabus brangakmenis. Tai ilgų saviugdos pastangų rezultatas, brandos bei gyvenimo dėsnių pažinimo požymis.

James Allen „Kaip žmogus mąsto“