Ritminė gimnastika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 4: Eilutė 4:


== Istorija ==
== Istorija ==
Formavosi XX a. pradžioje [[Rusija|Rusijos]] [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] [[Marijos teatras|Marijos teatre]]. Pirmosios varžybos įvyko [[1941]] m. Leningrade. [[1948]] m. surengtas pirmasis TSRS meninės gimnastikos čempionatas. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] sporto šaka ėmė plisti [[Rytų Europa|Rytų Europos]] valstybėse. [[1960]] m. įvyko pirmosios tarptautinės varžybos, o [[1962]] m. meninę gimanstiką, kaip savarankišką sporto šaką, pripažino Tarptautinė gimnastikos federacija. [[1963]] m. surengtas pirmasis pasaulio ritminės gimnastikos čempionatas, [[1976]] m. [[Europa|Europos]] čempionatas. Nuo [[1984]] m. ritminė gimnastika yra [[Olimpinės žaidynės|olimpinė sporto šaka]].
Meninė gimnastika formavosi XX a. pradžioje [[Rusija|Rusijos]] [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] [[Marijos teatras|Marijos teatre]]. Pirmosios varžybos įvyko [[1941]] m. Leningrade. [[1948]] m. surengtas pirmasis TSRS meninės gimnastikos čempionatas. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] sporto šaka ėmė plisti [[Rytų Europa|Rytų Europos]] valstybėse. [[1960]] m. įvyko pirmosios tarptautinės varžybos, o [[1962]] m. meninę gimanstiką, kaip savarankišką sporto šaką, pripažino Tarptautinė gimnastikos federacija. [[1963]] m. surengtas pirmasis pasaulio ritminės gimnastikos čempionatas, [[1976]] m. [[Europa|Europos]] čempionatas. Nuo [[1984]] m. ritminė gimnastika yra [[Olimpinės žaidynės|olimpinė sporto šaka]].


== Sporto šakos ypatumai ==
== Sporto šakos ypatumai ==
Sportininkės varžosi kaip individualios dalyvės arba komandose nuo dviejų iki šešių žmonių. Standartinėse aukščiausio rango varžybose gimnastai pasirodo šešiose rungtyse: pratimuose su kaspinu, pratimuose su virvėmis, pratimuose kamuoliu, pratimuose su lanku, pratimuose su lazdomis ir laisvuosiuose pratimuose. Pratimai atliekami pagal muziką, vertinama judesių koordiancija, lankstumas, plastiškumas, artistiškumas, muzikalumas, pratimų dinamiškumas.
Sportininkės varžosi kaip individualios dalyvės arba komandose nuo dviejų iki šešių žmonių. Standartinėse aukščiausio rango varžybose gimnastai pasirodo šešiose rungtyse: pratimuose su kaspinu, pratimuose su virvėmis, pratimuose kamuoliu, pratimuose su lanku, pratimuose su lazdomis ir laisvuosiuose pratimuose. Pratimai atliekami pagal [[muzika|muziką]], vertinama judesių koordinacija, lankstumas, plastiškumas, artistiškumas, muzikalumas, pratimų dinamiškumas. Ritminė gimnastika taip pat turi [[baletas|baleto]] ir [[šokis|šokio]] elementų.
Ritminė gimnastika taip pat turi [[baletas|baleto]] ir [[šokis|šokio]] elementų.


== Lietuvoje ==
== Lietuvoje ==
Lietuvoje meninė gimnastika pradėta kultivuoti, kai 1948 m. [[Lietuvos kūno kultūros akademija|Lietuvos kūno kultūros institutas]] parengė pirmąsias menininės gimnastikos specialistes. 1950 m. surengtos pirmosios Lietuvos pirmenybės. Nuo 1950 m. Lietuvos meninės gimnastikos atstovės dalyvavo ir TSRS čempionatuose, o nuo 1979 m. ir TSRS tautų spartakiadose. Didžiausių laimėjimų pasiekė [[Dalia Kutkaitė]], tris kartus tapusi absoliučia TSRS čempione, o 1982 m. ir Europos čempione. [[2008]] m. meninės gimnastikos grupės veikė [[Vilnius|Vilniuje]], [[Kaunas|Kaune]] ir [[Klaipėda|Klaipėdoje]], dirbo apie 20 trenerių, buvo apie 400 sportininkių.
[[Lietuva|Lietuvoje]] meninė gimnastika pradėta kultivuoti, kai 1948 m. [[Lietuvos kūno kultūros akademija|Lietuvos kūno kultūros institutas]] parengė pirmąsias menininės gimnastikos specialistes. 1950 m. surengtos pirmosios Lietuvos pirmenybės. Nuo 1950 m. Lietuvos meninės gimnastikos atstovės dalyvavo ir TSRS čempionatuose, o nuo 1979 m. ir TSRS tautų spartakiadose. Didžiausių laimėjimų pasiekė [[Dalia Kutkaitė]], tris kartus tapusi absoliučia TSRS čempione, o 1982 m. ir Europos čempione. [[2008]] m. meninės gimnastikos grupės veikė [[Vilnius|Vilniuje]], [[Kaunas|Kaune]] ir [[Klaipėda|Klaipėdoje]], dirbo apie 20 trenerių, buvo apie 400 sportininkių.


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

23:51, 6 rugpjūčio 2012 versija

Ritminė gimnastika – aciklinė sudėtingos koordinacijos gimnastikos sporto šaka. Joje kurioje dažniausiai varžosi tik moterys.[reikalingas šaltinis]

Istorija

Meninė gimnastika formavosi XX a. pradžioje Rusijos Sankt Peterburgo Marijos teatre. Pirmosios varžybos įvyko 1941 m. Leningrade. 1948 m. surengtas pirmasis TSRS meninės gimnastikos čempionatas. Po Antrojo pasaulinio karo sporto šaka ėmė plisti Rytų Europos valstybėse. 1960 m. įvyko pirmosios tarptautinės varžybos, o 1962 m. meninę gimanstiką, kaip savarankišką sporto šaką, pripažino Tarptautinė gimnastikos federacija. 1963 m. surengtas pirmasis pasaulio ritminės gimnastikos čempionatas, 1976 m. Europos čempionatas. Nuo 1984 m. ritminė gimnastika yra olimpinė sporto šaka.

Sporto šakos ypatumai

Sportininkės varžosi kaip individualios dalyvės arba komandose nuo dviejų iki šešių žmonių. Standartinėse aukščiausio rango varžybose gimnastai pasirodo šešiose rungtyse: pratimuose su kaspinu, pratimuose su virvėmis, pratimuose kamuoliu, pratimuose su lanku, pratimuose su lazdomis ir laisvuosiuose pratimuose. Pratimai atliekami pagal muziką, vertinama judesių koordinacija, lankstumas, plastiškumas, artistiškumas, muzikalumas, pratimų dinamiškumas. Ritminė gimnastika taip pat turi baleto ir šokio elementų.

Lietuvoje

Lietuvoje meninė gimnastika pradėta kultivuoti, kai 1948 m. Lietuvos kūno kultūros institutas parengė pirmąsias menininės gimnastikos specialistes. 1950 m. surengtos pirmosios Lietuvos pirmenybės. Nuo 1950 m. Lietuvos meninės gimnastikos atstovės dalyvavo ir TSRS čempionatuose, o nuo 1979 m. ir TSRS tautų spartakiadose. Didžiausių laimėjimų pasiekė Dalia Kutkaitė, tris kartus tapusi absoliučia TSRS čempione, o 1982 m. ir Europos čempione. 2008 m. meninės gimnastikos grupės veikė Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, dirbo apie 20 trenerių, buvo apie 400 sportininkių.

Šaltiniai

Nuorodos

Šablonas:Link FA