Mecosopranas

Mecosoprano diapazonas

Mecosopranas (it. mezzosoprano, iš mezzo 'vidurinis, tarpinis' + sopranas, pranc. bas-dessus) – moterų solisčių balsas, žemesnis už sopraną ir aukštesnis už kontraltą. Nepainioti su savoka "altas".

Diapazonas

Mecosopranai atsirado XIX a. išsiplėtus soprano diapazonui. Mecosoprano diapazonas nuo la mažosios oktavos iki la antrosios oktavos. Trys registrai: kompaktiškasis, arba sodraus skambesio vidurinis (mediumas), artimas kontraltui žemas (krūtinės) ir intensyvus viršutinis (galvos). Gali būti aukšti lyriniai – artimi sopranui, žemi dramatiniai – artimi kontraltui ir reti koloratūriniai mecosopranai, pasižymintys virtuozine technika.

Operinės partijos

Mecosopranui parašytos operų partijos:

• Karmen – Žoržas Bizė. Karmen
• Amneris, Eboli, Azučena – Džiuzepė Verdis. Aida, Don Karlas, Trubadūras
• Frika – Richardas Vagneris. Reino auksas, Valkirija
• Malika – Leo Delibas. Lakmė
• Dalila – Kamilis Sen Sansas. Samsonas ir Dalila
• Šarlotė – Žoržas Masnė. Verteris
• Antigonė – Karlas Orfas. Antigonė

Žymiausi mecosopranai

• Tereza Berganca, Fedora Barbieri, Cecilija Bartoli, Merilin Horn, Irina Archipova, Jelena Obrazcova.

Lietuvės

Marija Aleškevičiūtė, Birutė Almonaitytė, Nijolė Ambrazaitytė, Alodija Dičiūtė-Trečiokienė, Laima Domikaitė, Vladislava Grigaitienė, Irena Jasiūnaitė, Vincė Jonuškaitė, Alė Kalvaitytė, Jadvyga Kutkuvienė, Judita Leitaitė, Inesa Linaburgytė, Marija Lipčienė, Vlada Mikštaitė, Vilija Mozūraitytė, Ieva Prudnikovaitė, Aušra Stasiūnaitė, Violeta Urmanavičiūtė-Urmana.