Rentgeno spinduliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Thijs!bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2) (robotas Pridedama: za:Rongh X
ZéroBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: ckb:تیشکی سینی
Eilutė 29: Eilutė 29:
[[bs:Rendgensko zračenje]]
[[bs:Rendgensko zračenje]]
[[ca:Raigs X]]
[[ca:Raigs X]]
[[ckb:تیشکی سینی]]
[[cs:Rentgenové záření]]
[[cs:Rentgenové záření]]
[[cy:Pelydr-X]]
[[cy:Pelydr-X]]

03:34, 28 liepos 2012 versija

Rentgeno spinduliai tai yra elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis yra 10 - 0,01 nm, dažnis nuo 30 iki 30 000 PHz (1 PHz = 1015 Hercų). Fotonų energija – 0,1 - 100 keV. (Šie skaičiai įvairiuose literatūros šaltiniuose gali šiek tiek skirtis, nes ribos nėra griežtai apibrėžtos). Rentgeno diapazonas dar skirstomas į minkštą (mažiausios energijos) ir kietą (didžiausios energijos) rentgeno spinduliavimą.

Rentgeno spindulių gavimas

Rentgeno spinduliai gaunami rentgeno aparatuose panaudojant įgreitintus elektronus. Dideliu greičiu atsitrenkę į anodą, jie savo judėjimo energijos nedidelę dalį (0,1-5 %) išspinduliuoja rentgeno spindulių pavidalu.

Astronomijoje rentgeno spinduliai susidaro labai aukštos temperatūros (1–100 milijonų K) plazmoje, sąveikaujant didelės energijos elektronams su magnetiniu lauku (sinchrotroninis spinduliavimas) arba didelės energijos elektronams su mažos energijos fotonais (Komptono reiškinys).

Rentgeno spindulių panaudojimas

Rentgeno spindulių poveikis

Rentgeno spinduliai yra jonizuojančiosios spinduliuotės rūšis, todėl yra kenksmingi žmogui ir elektroniniams prietaisams.