Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 137:
Eilutė 137:
[[Kategorija:Trakų apskritis| ]]
[[Kategorija:Trakų apskritis| ]]
[[Kategorija:LDK apskritys]]
[[be-x-old:Троцкі павет]]
[[be-x-old:Троцкі павет]]
00:07, 26 liepos 2012 versija
Trakų apskritis buvo Lietuvos pietryčiuose ir dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Egzistavo nuo XV a. iki 1950 m. su trumpomis pertraukomis 1839-42 ir 1914-18 m.
Centras – Trakai , 1919 –1940 m. Kaišiadorys .
Istorija
Trakų apskritis LDK sudėtyje 1507-1795 m.
Trakų apskritis II Lenkijos Respublikos sudėtyje 1920-1922 m.
Trakų apskritis minima nuo 1496 metų, iki 1795 m. priklausė LDK Trakų vaivadijai . 1791 m. iš dalies Trakų apskrities sudaryta Merkinės apskritis .
1795 –1797 m. ir 1801 –1915 m. priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai , 1797 –1801 m. Lietuvos gubernijai . 1839 m. Trakų apskritis panaikinta, bet 1842 m. vėl atkurta. 1915 m. apskritį vėl panaikino vokiečių okupacinė valdžia: didžioji dalis apskrities teritorijų įėjo į naujai sudarytą Kaišiadorių apskritį .
1918 m. ji oficialiai atkurta Lietuvos Respublikos sudėtyje, tačiau 1919 m. Lenkijai užėmus Vilniaus kraštą , dalis apskrities buvo okupuota (kartu su Trakais ), dėl to jos centras perkeltas į Kaišiadoris . Lenkijai atitekusioje apskrities dalyje sudaryta atskira Trakų apskritis , kuri 1922 m. sujungta su Vilniaus apskritimi į Vilniaus-Trakų apskritį (su centru Vilniuje ).
Lietuvos trakų apskričiai priskirta ir didžioji dalis Kaišiadorių apskrities . Iki 1923 m. Trakų apskrities ribos keitėsi. Vilniaus kraštą grąžinus Lietuvai , 1940 m. vasario 18 d. apskrities centras atkeltas į Trakus . 1941 m. dalis apskrities perduota naujai Eišiškių apskričiai . 1941 –1944 m. Trakų apskritis įėjo į Lietuvos generalinės srities Vilniaus krašto apygardą .
1946 m. Kaišiadorių, Žaslių ir Žiežmarių valsčiai perduoti naujai atkurtai Kaišiadorių apskričiai . 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Trakų rajoną (32 apylinkės), dalis teritorijos perduota Daugų rajonui (8 apylinkės), Eišiškių rajonui (30 apylinkių), Jiezno rajonui (7 apylinkės), Vievio rajonui (23 apylinkės) ir Vilniaus rajonui (2 apylinkės).
Apskrities istorija
Metai
Plotas, km²
Gyventojų sk.
Suskirstymas
Gyvenvietės
1790
8740
112.609
24 miestai ir miesteliai
1834
85.321
1897
5151
203.401
1914
5872
254.000
1919
17 valsčių: Aukštadvario valsčius , Darsūniškio valsčius , Dusmenų valsčius , Gegužinės valsčius , Kaišiadorių valsčius , Kietaviškių valsčius , Kruonio valsčius , Lentvario valsčius , Onuškio valsčius , Rūdiškių valsčius , Semeliškių valsčius , Trakų valsčius , Užuguosčio valsčius , Valkininkų valsčius , Vievio valsčius , Žaslių valsčius , Žiežmarių valsčius
1923 (išsamiau )
2191
78.636
9 valsčiai: Aukštadvario valsčius , Kaišiadorių valsčius , Kietaviškių valsčius , Kruonio valsčius , Onuškio valsčius , Semeliškių valsčius , Vievio valsčius , Žaslių valsčius , Žiežmarių valsčius
11 miestelių
471 kaimas
7 bažnytkaimiai
174 dvarai ir palivarkai
569 vienkiemiai
23 kitos gyvenvietės
1938
2146
99.388
1940
1942
108.500
1949 (suskirstymas )
2809
10 valsčių (103 apylinkės)
1950
102 apylinkės
Valsčiai
Apskrities valsčiai 1920 –1950 metais:
Šaltiniai